Menininkams žinios iš ministerijos – kaip išganymas

2010-11-17 kamanė.lt, 2010 11 17
Kauno šokio teatras „Aura” gali būti santykinai ramus tik dėl paramos Tarptautiniam modernaus šokio festivaliui. Svetlanos Baturos, Donato Stankevičiaus (kamane.lt) nuotr.

aA

Vaida Milkova

Kaip surengti parodą ar parodyti šokio spektaklį sausį, jei atsakymą iš Kultūros rėmimo fondo apie jam skiriamą paramą gausi tik vasarį? Prie tokios absurdiškos padėties menininkai jau priprato, tačiau nesusitaikė.

Trukdo planuoti darbus

Kūrybinių organizacijų, muziejų, kitų kultūros institucijų atstovai, paprastai dar spalį sužinodavę, kurie jų rengiami projektai kitais metais gaus paramos iš Kultūros rėmimo fondo (KRF) prie Kultūros ministerijos, antrus metus iš eilės atsakymo į šį klausimą priversti laukti iki sausio-vasario mėnesio. Paraiškų priėmimo konkurso 2011-iesiems kultūros ir meno projektams remti pirmasis etapas paskelbtas vos prieš porą dienų.

„Pernai atsakymus apie tai, kokiems projektams gausime paramą, gavome vasario mėnesį. O ką daryti, jei renginys suplanuotas sausio mėnesį?" - retoriškai klausė Kauno šokio teatro „Aura" vadybininkė Gintarė Masteikaitė.

„Tai trukdo darbui - paskutiniuoju metu tenka koreguoti seniai parengtus, dažnai - su užsienio šalių atstovais suderintus projektus", - Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijos „Meno parkas" direktoriaus Arvydo Žalpio teigimu, tokias renginių korekcijas daryti būna labai sudėtinga.

„Parodas, kitus renginius su rimtomis užsienio kultūros institucijomis, menininkais planuojame porai metų į priekį. Ir, jei gauname mažesnę, nei tikėtasi, paramą arba jos iš viso negauname, negalime paskutinę akimirką atšaukti užsienio menininkų arba patys, iš anksto pažadėję, nevežti į užsienį parodos", - anot A.Žalpio, taip elgdamiesi menininkai ilgam susigadintų savo reputaciją.

Kaunietis užsiminė, kad net pusmetis iki renginio yra per mažas laikotarpis keisti sąlygas bendraujant su užsienio partneriais. Galerijos vadovo žodžiais, jei žinomus užsienio menininkus į tarptautinį festivalį „Kaunas mene" kviestų likus vos pusmečiui iki renginio, jie neatvažiuotų.

Lenkai paskelbė iš anksto

Paramą rengiamoms parodoms, festivaliams, renginių programoms galerija „Meno parkas" gauna iš keleto šaltinių: KRF, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei įvairūs kitų ES valstybių fondai ir finansavimo programos. Žinios apie užsienio šalių paramą ateina anksčiausiai, o informacija apie tai, kokio dydžio bus lietuviška parama, dažnai vėluoja.

Kiek lėšų skirti kultūros renginiams iš miesto biudžeto, Kauno miesto savivaldybė paprastai sprendžia kovą-balandį, patvirtinus bendrą miesto biudžeto sąmatą. KRF ir miesto savivaldybės parama sudaro apie trečdalį ketvirtadalį „Meno parko" projektų sąmatos.

Didžiausias ir garsiausias „Meno parko" projektas - tarptautinė kultūros mainų programa „Meno linija". Šiemet surengta 12 „Meno linijos" renginių, kuriuose dalyvavo užsienio menininkai. Bendra renginių sąmata - 250 tūkst. litų, 38 tūkst. litų iš jų - KRF parama.

Šiuo metu planuojantis galerijos veiklą 2012 m., A.Žalpys jau žino gausiąs kai kurių užsienio valstybių paramą būsimiems projektams. „Rimtos institucijos planuoja toli į priekį. Į Vokietijos Hernės miestą 2012 m. įsipareigojome atvežti didelę lietuvių parodą. Ir tą parodą turėsime atvežti bet kokiu atveju - ar gausime, ar negausime finansinę paramą iš Lietuvos. Lygiai taip pat įsipareigojome dalyvauti tarptautinėje parodoje Tartu", - prisipažino A.Žalpys.

„Gerai būtų, kad taip iš anksto žinotume ir Kultūros ministerijos, KRF, savivaldybės atsakymus apie teikiamą paramą. Dabar tie, kas planavo liepos mėnesio renginius Žalgirio mūšio sukakčiai paminėti, apie paramą sužinojo tik birželio pabaigoje. Kaip tuomet galima planuoti?" - stebėjosi galerijos vadovas.

G.Masteikaitė džiaugėsi, kad dėl vieno Kauno šokio teatro „Aura" renginio - Tarptautinio modernaus šokio festivalio - finansavimo jie gali būti tikri iš anksto, nes šis festivalis, kaip ir kiti 16 didžiausių šalies festivalių yra įtrauktas į Kultūros ministerijos finansuojamą Tęstinių tarptautinių meno renginių programą. Finansavimas pagal šią programą tvirtintas trejiems metams į priekį. „O KRF mes teikiame tokius projektus „Aura ir kiti demonai", prašome paramos sklaidai - spektakliams vežti ir rodyti kituose miestuose, spektakliams su užsienio choreografais statyti", - tvirtino G.Masteikaitė.

Milžinai prilyginti nykštukams

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja parodoms Eglė Komkaitė-Baltušnikienė didžiausia blogybe vadino ne vėlai kultūrininkus pasiekiančius KRF atsakymus, o labai sumažintą vienai institucijai galimų teikti projektų skaičių.

„Dabar mažutė kultūros įstaiga, nedidelis muziejus, ir mes, nacionalinė įstaiga su 12 padalinių, tegalime teikti tas pačias tris paraiškas antram pusmečiui", - pastebėjo muziejininkė.

Vėluoja užsitęsus formalumams?

Kultūros viceministras Deividas Staponkus, kuruojantis KFRF veiklą, tikino, kad Paraiškų priėmimo konkursas 2011 m. kultūros ir meno projektams iš dalies finansuoti užtruko dėl pasikeitimų ministerijos vadovybėje. Esą, jai pasikeitus, turėjo būti naujai tvirtinama fondo tarybos sudėtis, po to - rengiamas šios tarybos posėdis, kuriame patvirtintos 2011 m. projektų teikimo gairės, paraiškos forma ir kiti reikalavimai konkursui.

Anot D.Staponkaus, kita priežastis, kodėl konkursas negali būti skelbiamas anksčiau, - Vyriausybė, vėlai paskelbianti, kiek lėšų bus skiriama šiam konkursui.

Komentuodamas kultūrininkų kritikuojamą paraiškų limitą vienam teikėjui, pašnekovas užsiminė, kad pirmajame paraiškų teikimo etape limitas netaikomas. „Limitas taikomas tik antrajame etape. Šiame etape jis taikomas dėl to, kad ekspertai iš anksto nežino, kokie bus projektai gauti, koks projektų turinys. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek po pirmojo etapo lieka pinigų", - tikino viceministras.

Į kultūrininkų pastabas, kad Kultūros rėmimo fondas galėtų skelbti konkursus paremti projektams ir renginiams, kurie vyks ne kitais, bet dar kitais metais (šiuo atveju - 2010 m.), D.Staponkus atsakė retoriškai: „Kaip mes galime prisiimti kažkokius įsipareigojimus, visiškai nežinodami, kiek pinigų tais metais galimai turėsime?" Žurnalistei priminus, kad kiti metai valstybiniu lygiu paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, tačiau vis dar neaišku, kiek lėšų tam bus skirta, viceministras atkirto: „Ar jūs žinote, kokia yra finansinė padėtis? Kultūros ministerijai buvo nurėžta 40 proc. lėšų."

KAMANE.LT

 

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.