Šis ruduo teatrui „Meno fortas" ir vėl yra intensyvus gastrolių metas. Po kelionių į Braziliją, Sankt Peterburgą, Tbilisį ir Maskvą paskutinę spalio savaitę teatras viešėjo centrinės Meksikos mieste Gvantachuate. Čia kasmet vykstančiame Cervantino festivalyje lietuvių aktoriai suvaidino tris Eimunto Nekrošiaus „Fausto" spektaklius. „Meno fortas" festivalyje dalyvauja jau trečią kartą - 2007 metais meksikiečiai susipažino su Nekrošiaus teatru žiūrėdami „Otelą", o pernai festivalio programoje dalyvavo „Hamletas". Per trejus metus „Meno fortas" įgijo didžiulį būrį gerbėjų, ne tik žurnalistų, studentų, bet ir eilinių žiūrovų.
Spaudos konferencijoje žurnalistai ir teatro kritikai, atstovaujantys ne tik visų Gvantachuato valstijos miestų, bet Mechiko žiniasklaidos priemones, nebeklausinėja, kaip teisingai tarti Nekrošiaus vardą ar kokia kalba vaidins lietuvių aktoriai, o patys iš tolo sveikina lietuvius, be akcento tardami „labas". Aktorių Vlado Bagdono (Faustas), Elžbietos Latėnaitės (Margarita), Salvijaus Trepulio (Mefistofelis) ir „Meno forto" vadybininko Tauro Čižo žurnalistai klausinėjo apie, jų teigimu, ypatingą įvairių teatrinių elementų harmoniją ir darną Nekrošiaus spektakliuose. Juos domino spektaklių kūrimo procesas, kaip į sceną atkeliauja dekoracijos, kostiumai, muzika, režisūrinės detalės ir alegorijos, taip prasmingai praturtinančios ir sujungiančios į vieną galingą vyksmą puikią aktorių vaidybą. Teatro specialistai ypač domėjosi Nekrošiaus aktorių gebėjimu perteikti emocinius personažų charakterius ne tik žodžiu, bet ir plastika. Jie teiravosi, ar aktoriai tam specialiai ruošiasi kokių nors fizinių pratybų pagalba. Ne tik spaudos konferencijoje, bet ir prie Teatro Principal, kuriame vyko spektakliai, prieš vaidinimus ir po jų teatralai susižavėję kalbėjo apie Bagdono vaidmenų emocines gelmes, jų įtaigumą ir aktoriaus fizinę ištvermę, ieškojo paralelių tarp Otelo ir daktaro Fausto.
Ir šiaip jau gyvas, nuolat šurmuliuojantis ir niekada nemiegantis Gvantachuatas šiomis dienomis ypatingai linksmas, margas ir triukšmingas - meksikiečiai švenčia Mirusiųjų dieną - Dia de Muertos. Tai tarsi lietuviškųjų Vėlinių ir amerikietiškojo Helovyno mišinys. Visgi Nekrošiaus spektaklis pagal Goethe´s filosofinę dramą puikiai įsikomponavo į šią meilės ir mirties fiestą, meksikietišką Valpurgijos naktį.
370 kilometrų į šiaurę nuo Meksikos sostinės, 2000 metrų aukštyje įsikūrusiame Gvantachuate kasmetinis Cervantino festivalis, vykstantis jau 38 kartą, yra svarbiausias metų įvykis. UNESCO saugomas, žavingas margaspalvių namukų, kopiančių kalnų šlaitais, miestas tarsi specialiai sutvertas festivaliams. Juo džiaugiasi ir krautuvėlių bei restoranų šeimininkai, smagiai sveikinantys artėjančius „Meno forto" žmones ar kitus festivalio dalyvius ir jau žinantys, kas ką valgys ar gers.
Festivalio mąstai tikrai įspūdingi ir tarptautinės festivalio vadybos komandos darbas tokių specifinių tradicijų šalyje, tikrai vertas pagarbos. Pernai festivalio „rutiną" paįvairino kiaulių gripo epidemija ir prie teatro budėdavę veidus raiščiais prisidengę sanitarai. Šiemet rūpesčių kėlė uraganas, Atlanto vandenyne sulaikęs laivą su Berlyno Deutsches Theater dekoracijomis, ir festivalio organizatoriai buvo priversti atšaukti du vokiečių spektaklius. „Meno forto" trupei teko susidurti su automatais ginkluotais kareiviais, kasdien tikrindavusiais, ar teatre nėra sprogmenų. Tai, matyt, vykstančio narkotikų kartelių karo pasekmė.
Dalis „Meno forto" trupės, tik išlipę iš lėktuvo, jau kitą dieną sės į traukinį ir išvyks į Riazanės miestą Rusijoje, kur bus vaidinamas Nekrošiaus „Idiotas" pagal Dostojevskio romaną. O grįžęs ilgesniam laikui į Vilnių lapkričio 16 dieną „Meno fortas" pakvies ir Lietuvos žiūrovus į Nacionalinį dramos teatrą, pasižiūrėti legendinio Nekrošiaus spektaklio „Hamletas", kuriame pagrindinį Danijos princo vaidmenį kuria Andrius Mamontovas.
„Meno forto" inf.
