Beveik neįtikėtina, ką gali sukurti Samuelis Gustavssonas iš didelio lagamino, trijų popierinių vamzdelių, rankšluosčio ir dviejų vandens stiklinių. Greitai tuo įsitikins lietuvių publika.
Danų šokėjas, aktorius, šiuolaikinio cirko artistas, virtuoziškas žonglierius S.Gustavssonas pasirodys spektaklyje „Vienas naktį" per Naujojo cirko savaitgalį Vilniuje, „Menų spaustuvėje".
Pasidomėjome, kas atvedė artistą į kupiną iššūkių naujojo cirko sceną.
Triukai atėmė žadą
„Užkibau Barselonoje, - prisiminė artisto karjeros pradžią Samuelis. - Ten pakliuvau į namus, kuriuose gyveno du žonglieriai. Nuo jų triukų likau be žado ir iš karto nusprendžiau išmokti šio amato."
Jaunuolis mokėsi pusmetį, po to įstojo į mažą savo gimtojo miesto cirko trupę, dalyvavo su ja vietos festivaliuose. Vėliau nusibeldė į Europą paragauti gatvės artisto duonos.
„Po kurio laiko gatvės nebepakako, todėl leidausi į kelionę ieškoti cirko mokyklos, - pasakojo savo nuotykius menininkas. - Radau tokią Švedijoje ir pamažu tapau profesionalu."
„Cirkas mane patraukė tuo, kad čia nėra griežtų ribų, - aiškino Samuelis. - Bet kartais vis tiek mėgstu vaidinti dramos spektakliuose ar šokti. Man teko pasirodyti net Karališkojo Stokholmo teatro scenoje.
Anksčiau piešdavau grafičius. Man atrodo, kad šie du menai turi daug bendro. Abiem atvejais reikia išlaviruoti tarp tradicijos, amato, meninių sprendimų ir asmeninio braižo. Norisi įkvėpti gyvybės - piešiniui, daiktui ar kūnui. Tai dabar ir darau."
Sutraukia minias
- Ar Danijos žiūrovai mėgsta šiuolaikinį cirką? - paklausiau Samuelio.
- Kopenhagoje kasmet vyksta didžiulis naujojo cirko festivalis. Jis sutraukia rekordines žiūrovų minias. Tačiau kituose miestuose to nėra. Žmonės tiesiog nežino, kas yra naujasis cirkas. Antra, Danijoje vis dar gaji juokdarių, klounų tradicija. Dažnai žmonės painioja šį reiškinį su naujuoju cirku.
Jeigu Danijoje prisistatai kaip žonglierius, tavęs kas nors gali paklausti, ar pamėtysi kamuoliukus per jų vaikų gimtadienį. Tuo tarpu Prancūzijoje vos ne kas antras pakalbintas išvardija dešimtį žongliravimo trupių.
Atskleis sugebėjimus
- Į Vilnių atvežate monospektaklį „Vienas naktį". Jums patinka būti vienam scenoje?
- Kai dirbu vienas, reikia mažiau kompromisų. Taip lengviau įgyvendinu savo sumanymus. Grupėje smagiau, idėjos skraido kaip teniso kamuoliukai. Tačiau vienatvė scenoje mane vilioja - tai artimiau mano charakteriui. Esu tik aš, čia ir dabar, be praeities ir ateities.
- Kaip buvo kuriamas spektaklis „Vienas naktį"?
- Nusprendžiau susumuoti, ką anksčiau esu sukūręs. Taip tarsi galėjau atsitraukti ir pamatyti - štai ką aš sugebu. Pagalvojau, kad mano bandymai, atradimai, paklydimai ir žaidimai galėtų sudominti ir žiūrovus.
Šį spektaklį sudaro atskiri fragmentai, triukai, judesiai, jų sekos. Keičiantis mano interesams, keičiasi ir šio spektaklio akcentai. „Vienas naktį" - mano eksperimentų įrankis.
- Šis spektaklis dar keičiasi, auga?
- Taip, jis keičiasi visą laiką. Gal tai nėra visada matoma, nes kartais keičiasi tik atlikimo maniera. Tačiau „Vienas naktį" yra griežtos muzikinės, garso struktūros. Ir vis tiek šiuose griežtuose rėmuose jaučiu didžiulę atlikimo laisvę.
