2010 m. tarptautinė žinia teatro pasauliui

2010-03-25 Menų faktūra
Nuotrauka iš http://quillings.com

aA

Tarptautinio teatro instituto (ITI) iniciatyva 1961 m. buvo nuspręsta švęsti Tarptautinę teatro dieną. Šiandien ji minima visame pasaulyje. Viena iš pagrindinių Teatro dienos ceremonijų dalių yra Teatro dienos tarptautinės žinios paskelbimas, kuris yra svarbių teatro figūrų pasidalinimas mintimis apie teatrą, kultūrą ir taiką. Pirmąją žinią 1962 m. kovo 27 d. Paryžiuje perskaitė Jeanas Cocteau. Kaskart ją perskaito kitas teatro veikėjas. Šįmet garbė suteikta Jungtinės Karalystės aktorei damai Judi Dench.

Tarptautinė teatro diena yra proga švęsti Teatrą miriadais jo formų. Teatras yra pramogos ir įkvėpimo šaltinis ir sugeba vienyti daug skirtingų viso pasaulio žmonių ir kultūrų. Bet teatras yra daugiau nei tai, jis suteikia galimybę mokyti ir informuoti.

Teatras kuriamas visame pasaulyje ir nebūtinai tradicinėje teatro erdvėje. Spektakliai gali atsirasti mažame Afrikos kaimelyje, Armėnijos kalno pašlaitėje, mažoje Ramiojo vandenyno salelėje. Visa, ko jam reikia - erdvės ir žiūrovų. Teatras sugeba mus priversti šypsotis, verkti, bet taip pat turi mokėti priversti mus mąstyti ir analizuoti.

Teatras vyksta dėl komandos darbo. Mes regime aktorius, bet yra nuostabus būrys nematomų žmonių. Jie lygiai taip pat svarbūs kaip ir aktoriai, ir tik dėl jų skirtingų specialybių įgūdžių spektakliai įvyksta. Jie taip pat turi pasidalinti galima šlove ir sėkme.

Kovo 27-oji yra oficiali Tarptautinė teatro diena. Bet įvairiais būdais kiekviena diena galėtų būti suprantama kaip teatro, nes mes atsakingi tęsti tradiciją linksminti, mokyti, šviesti mūsų žiūrovus, be kurių negalėtume egzistuoti.

Apie kūrėją

Aktorė dama Judith Olivia „Judi" Dench (g. 1934 m. gruodžio 9 d.) - anglų teatro, kino ir televizijos aktorė. Jos debiutas įvyko 1957 m. Old Vic Company teatre. Keletą metų ji vaidino Williamo Shakespeare´o pjesių inscenizacijose - Ofelija „Hamlete", Džuljeta „Romeo ir Džuljetoje", Ledi Makbet „Makbete". Po keleto filmų ji tapo apdovanota aukščiausiu britų kino prizu BAFTA kaip labiausiai žadanti naujokė, nors daugiausia tuo metu dirbo teatre. Porą dešimtmečių vaidindama Nacionaliniame teatre ir Karališkajame Shakespeare´o teatre ji įsitvirtino kaip viena svarbiausių britų scenos aktorių. Sėkmę televizijoje atnešė komedijiniai serialai „Puikus romanas" (A Fine Romance) ir „Laikas eina" (As Time Goes By). Filmavimo aikštelėse ji nebuvo dažnas svečias, kol nesuvaidino „Auksinėje akyje" (Golden Eye)  - ir tęsė bondiados seriją kituose filmuose - ir kitų vaidmenų. Bet didžiausią sėkmę atnešė karalienės Elžbietos vaidmuo filme „Įsimylėjęs Shakespeare´as" (Shakespeare in Love), už kurį buvo apdovanota „Oscaru" kaip geriausia antraplanė aktorė, „Šokoladas" (Chocolat), „Iris", „Skandalo užrašai" (Notes on a Scandal).

2009 metais ji sugrįžo į sceną kaip Madam de Mertej Yukio Mishimos „Madam de Sad", o 2010 m. Rose teatre Kingstone prie Temzės vaidino Titaniją sero Peterio Hallo režisuotame „Vasarvidžio nakties sapne". Taip pat ji pati režisavo keletą Shakespeare´o inscenizacijų.  

Judi Dench apdovanota gausybe Londono scenos prizų, tarp jų - rekordiniais šešiais Lawrence Olivier apdovanojimais, Brodvėjaus Tony prizu. 1970 m. ji apdovanota Britų imperijos ordinu, 1988 m. tapo šio ordino dama komandorė. Ji yra kelių teatro mokyklų ir draugijų patronė ir garbės narė, keleto universitetų garbės daktarė. Ji dirba ir žmogaus teisių gynimo organizacijoje Survival International, gindama Botsvanos bušmenų ir Kolumbijos aruako gentis.

Komentarai
  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.

  • Įsimintiniausi 2024 m. teatro ir šokio įvykiai

    Kas 2024-iaisiais scenos meno lauke paliko didžiausią įspūdį – akimirkos, spektakliai, režisieriai, aktoriai ir atlikėjai, tekstai, iniciatyvos, įvykiai ir procesai? Įsimintiniausius darbus įvardijo kritikai.

  • Iš bloknoto (51)

    Pamilau tą puošnią, jaukią, spindinčią koncertų salę, po truputį pažinau visus muzikantus ir vėliau, jau profesionalioje scenoje, juos matydavau kaip artimus pažįstamus. Tarp jų buvo ir Anatolijus Šenderovas.

  • Tolimos Liudo Truikio visatos šviesa

    Neįsivaizduoju, kaip į nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie Liudą Truikį ir jį pristatančią parodą Kaune. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro.

  • Aktyvizmo ar eskapizmo?

    Festivalių pavyzdžiai atskleidžia: kaip skirtingai jie gali reaguoti į kintantį pasaulį; kaip skirtingai elgtis su status quo; kokiems skirtingiems tikslams pasitelkti ilgametę festivalio patirtį ir prestižą.

  • Iš mūsų vaidybų (XXII)

    Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.

  • Varėna, spalis, teatro trauka

    Ar įmanoma į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.

  • Iš bloknoto (50)

    Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.