Svajūnas Sabaliauskas
1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje sovietams užgrobus Lietuvos radiją ir televiziją, po dienos jau pradėjo transliuoti nepriklausomas televizijos kanalas iš Šiaulių. Nors transliacijos vyko iš Šiaulių dramos teatro, sovietai kanalo nesusekė. Ši istorinė detalė iki šiol nedaug kam žinoma.
Kanalas buvo būtinas
Vienas iš šiaulietiškos televizijos kūrėjų, dabar Jovaro pagrindinės mokyklos mokytojas Laimutis Gudinavičius prisimena, jog idėja gimė Televizijos instituto, veikusio televizorių gamykloje, vadovams.
Televiziją Šiauliuose įkurti ketinta iki sausio įvykių, bet žudynės Vilniuje paspartino procesą. Pirmosios transliacijos pradėtos sausio 13-ąją. Iš Šiaulių savivaldybės radijorelinėmis linijomis signalas buvo nusiunčiamas į televizijos bokštą.
Po kruvinosios sausio nakties nuspręsta įkurti ir televizijos studiją, iš kurios būtų transliuojamos laidos šiauliečiams ir pranešama, kas vyksta Lietuvoje.
Pradėta ieškoti vietos, kurioje galėtų įsikurti studija. Ji turėjo būti centre. Apvažiavus miestą, išrinktos dvi vietos: vieno laikraščio, įsikūrusio Aušros alėjoje, redakcijos trečiasis aukštas ir Šiaulių dramos teatras.
Nuspręsta, kad saugiau televiziją kurti teatre, nes studiją, kuri buvo įkurta už mažosios salės, sovietų kariams būtų sunku pasiekti. Studijos prieigos buvo apkrautos stalais, kėdėmis ir kitais rakandais.
„Iš Televizorių gamyklos atvežėme kilnojamąją televizijos stotį, gamyklos inžinieriai įrengė studiją, užkėlė anteną ant teatro stogo ir signalą transliavo iš televizijos bokšto. Kilnojamoji televizijos stotis buvo pagaminta Šiauliuose ir turėjo keliauti į kažkokį Tarybų Sąjungos miestą, bet taip ir pasiliko Šiauliuose“, — prisimena L. Gudinavičius.
 |
| Tuometinis teatro vyriausiasis režisierius Gytis Padegimas nepristigo drąsos |
Televizijos techniniai darbuotojai buvo šiauliečiai, o kūrybiniai daugiausia atvažiuodavo iš Vilniaus. Diktorius sėdėdavo mažojoje salėje, apšviestas teatro prožektorių. Reportažai ir laidos buvo montuojamos teatre įkurtoje studijoje.
Kiekvieną vakarą Šiaulių televizija transliuodavo žinias.
Reikėjo drąsos
Šiaulietis inžinierius Jonas Keldušis buvo paskirtas įkurti televizijos studiją ir tapo pirmosios laidos vedėju.
Pirmojoje laidoje vyko pokalbis, kuriame dalyvavo aktorius Pranas Piaulokas. Šiauliečiams pranešta apie įvykius Vilniuje, patarta, kaip elgtis, nepasiduoti provokacijoms. Buvo primenama, kad kalba laisvos Lietuvos balsas.
„Nebuvo ramu vesti laidas, bet paniškos baimės neturėjome. Apsisprendėme ir padarėme. Į studiją buvo sunku patekti — laikėmės konspiracijos. Šiaulių studija būtų tapusi itin reikšminga, visiškai nutrūkusi Lietuvos televizijos transliacijai“, — prisimena J. Keldušis.
Tuometinis teatro vyriausiasis režisierius Gytis Padegimas sako, kad reikėjo nemažai drąsos įsileisti televiziją į teatrą, bet Šiaulių teatras tuomet buvo sąjūdžio Šiaurės Lietuvoje epicentras.
„Bet buvo vienas kitas, kuris į teatrą raudonų vėliavų atsinešė, jei tankai važiuotų“, — prisimena G. Padegimas.
Tuometinis Šiaulių dramos teatro vadovas Vytautas Juškus sako, kad po Sausio įvykių atsirado būtinybė įsteigti televiziją. Tuometinis miesto Tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas paprašė V. Juškaus, anksčiau dirbusio Televizorių gamyklos direktoriumi, kurti šiaulietišką kanalą.
 |
| Tuometinis teatro direktorius Vytautas Juškus gelbėjo aparatūrą. Menų faktūros archyvo foto |
Po maždaug poros mėnesių iš Dramos teatro studija iškelta į televizijos bokštą Bubiuose. Kiekvieną vakarą žinias skaitydavo pranešėja, stovinti prie Lietuvos trispalvės.
Pranešėja niekada nesakė, iš kur vyksta kanalo transliacija, bet sovietai netrukus išsiaiškino, iš kur transliacijos vyksta ir užėmė televizijos bokštą. Bokšte televizija gyvavo apie tris savaites.
„Turėjau šunišką uoslę. Jutau, kad tą naktį gali būti užimta televizija. Paprašiau vyrų, kad mašina kiek galima daugiau išvežtų aparatūros. Taip ir padarėme“, — prisimena buvęs teatro vadovas.
Pasak V. Juškaus, bokštą užėmė Jonavoje tarnavę desantininkai ir Vilniaus aukštosios radiolokacinės mokyklos specialistai.
„Bokšte jie pavogė tiunerį, be kurio negalima perduoti žinių. Reikėjo bet kokia kaina jį atgauti. Paskambinau generolui, kurį pažinojau ir pasakiau, kad jų žmonės pavogė mūsų tiunerį. Atsakė: “Mes ne vagys, mes nepavogėm“. Jis išsiaiškino, kad tiunerį pavogė vienas mokyklos majoras ir liepė atvežti į Jonavą, iš kur tiunerį atsiėmiau“, — pasakoja V. Juškus.
Atgavus tiunerį, Šiaulių televiziją pradėjo laidas transliuoti iš studijos Aušros alėjoje.
