Remontas išvaikys scenos dvasias

2009-01-12 Lietuvos rytas / Mūzų malūnas, 2009 01 12
Kauno dramos teatro foje 2000 metais. Menų faktūros archyvo nuotrauka

aA

Vėjūnė Inytė

Rekonstrukcija ir kelia baimę, ir suteikia vilčių

Visą šį mėnesį Kauno valstybinis dramos teatras atsisveikina su didžiąja scena. Pagrindinė teatro salė ir scena bus uždarytos dėl remonto, kuris turėtų trukti iki 2010 metų. Šis seniausias šalies teatras, 2010 metais švęsiantis 90-metį, žiūrovus ketina pakviesti į atnaujintą teatrą, kuriame bus įdiegta moderni technika.

Teatro rekonstrukcija prasidėjo dar 2005 metais. Pamažu prikeliamos visos teatro erdvės. Šiemet prasidėjo paskutinis rekonstrukcijos etapas.

Vaidins seniausią spektaklį

Teatralai nepraranda vilties, kad remontas baigsis laiku – artėjant 2010 metų sezonui. 1959 metais į Laisvės alėjoje buvusį kino teatrą perkėlus dramos teatrą, jis buvo pritaikytas vaidybai, tačiau kapitališkai neremontuotas. Šiemet bus pradėtos ardyti didžioji scena ir salė. Todėl į paskutinį spektaklį didžiojoje scenoje žiūrovai kviečiami jau sausio 18 dieną – bus parodyta Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai seniausias šio teatro vaidinimas, pastatytas prieš 35 metus.

Ar sunku aktoriams, nors ir laikinai, atsisveikinti su didžiąja teatro scena? Įvairių kartų Kauno valstybinio dramos teatro artistai labai skirtingai vertina teatro rekonstrukciją.

Bijo nepagarbaus elgesio

Vienas jaunesniosios kartos aktorių Sigitas Šidlauskas, Kauno scenoje pradėjęs vaidinti 2000 metais, labiausiai baiminasi, kad statybininkams gali pritrūkti pagarbaus elgesio su ypatinga aura pasižyminčia teatro didžiąja scena.

„Sugriauti tai, kas yra, darbus atlikti kuo pigiau, patogiau ir lengviau gali kiekvienas. Tačiau teatras – ypatinga vieta. Todėl reikia elgtis atsargiai, dirbti tarsi mūvint baltas pirštines“, – įsitikinęs artistas.

Vidurinės kartos aktorė Daiva Stubraitė teatre vaidmenis kuria nuo 1993 metų. Ji įsitikinusi – didžioji scena ir salė, kaip ir visas teatras, turi savo energetiką ir vaiduoklius.

„Kai pradėjome vaidinti atnaujintose teatro scenose, jautėmės lyg nepažintų žemių atradėjai. Bet bėgant laikui jas „apjodinėjome“, įkrovėme naujos energijos“, – pasakojo artistė. D.Stubraitė įsitikinusi, kad vykstant rekonstrukcijai iš didžiosios scenos ir salės vietiniai teatro vaiduokliai ir dvasios gali išsilakstyti. Tačiau atnaujintose erdvėse ilgainiui apsigyvens kitos gerosios dvasios.

Išsaugos scenos ratą

Aktorė džiaugėsi, kad ir atnaujintoje scenoje išliks besisukantis ratas. Iš pradžių buvo planuota jį naikinti, įkurti kelias judančias platformas. Aktoriai buvo prieš. Judantis scenos ratas teatruose egzistuoja nuo XVII amžiaus. Kauno teatre jį naudojo ne vienas garsus režisierius – Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas. Todėl įvairiomis prasmėmis brangus atributas puoš ir atnaujintą sceną.

Abu aktoriai įsitikinę, kad rekonstrukcija blogai nepaveiks teatro atmosferos. Jiems svarbiausia, kad ir prasidėjus naujam etapui teatre dirbtų talentingos asmenybės.

Artistės naujovės nebaugina

Teatro senbuvė Regina Varnaitė, Kauno dramos scenoje vaidinanti nuo 1952 metų, naujoves vertina optimistiškai. „Gyvenimas teka savo vaga. Vieni gimsta, kiti miršta. Didžiąją sceną seniai reikėjo atnaujinti“, – sakė aktorė, vaidinsianti paskutiniame spektaklyje senojoje scenoje – komedijoje „Amerika pirtyje“. Šiam vaidinimui aktorė nesiruošia kaip nors ypatingai ir tikino nejausianti liūdesio. R.Varnaitei senoji scena asocijuojasi tik su gerais prisiminimais. Bet ir atnaujintos scenos moteris nekantriai laukia.

Pesimistiškai dėl vykstančios rekonstrukcijos buvo nusiteikusi Gražina Balandytė. Nuo 1958 metų Kauno scenoje kurianti artistė sakė, kad greičiausiai nesulauks, kada bus atnaujinta scena ir pagrindinė žiūrovų salė. Jos nuomone, remontas užsitęs ne vienerius metus.

Ateitį mato niūrią

„Jei būtų mano valia, remontą būčiau atidėjusi. Geriau vaidinti nors ir aptriušusioje, bet tikroje scenoje nei myriop pasmerkti spektaklius, kurie daugiau gali ir nebeišvysti rampos šviesų. Kadangi teatras yra tarsi namai, geriau gyventi nors ir trobelėje su šiaudų stogu, bet savoje“, – tikino aktorė.

G.Balandytė pasakojo, kad scenoje yra išgyvenusi nuostabiausius laikus. Ji šioje scenoje kūrė su garsiais režisieriais Henriku Vancevičiumi, Jonu Jurašu, Vytautu Čibiru, Jonu Vaitkumi, Gyčiu Padegimu, G.Varnu, E.Nekrošiumi. Senojoje scenoje patirta ir liūdnų akimirkų. Artistai į paskutinę kelionę išlydimi nuo didžiosios scenos. Jų garbei paskutinį kartą nuleidžiama scenos uždanga.

Artistė sakė, kad pastaruoju metu nenori dalyvauti teatro šventėse. Ji nemato šviesos tunelio gale ir mano, kad senas gražias tradicijas turintis teatras po truputį griaunamas.

Numatomi darbai

* 2009 metais bus pradėta kompleksiškai ardyti Kauno valstybinio dramos teatro didžioji scena ir salė.

* Gavus reikiamą finansavimą, scenos rekonstrukcija turėtų vykti sklandžiai ir 2010 metais teatras 90 metų jubiliejų turėtų pasitikti modernioje salėje su šiuolaikinėmis scenos technologijomis ir patogiomis kėdėmis.

* Didžiosios scenos ir žiūrovų salės rekonstrukcijai, moderniai įrangai reikia 32 mln. Lt. Baigiamiesiems – fasado remontui ir kitiems darbams – 10 mln. Lt.

Atlikti darbai

2005 m. rugsėjį prasidėjo teatro rekonstrukcija. Iš valstybės gauta 1 mln. 550 tūkst. Lt. Per metus atlikta:

* Pradėti darbai nenaudojamoje palėpėje, kur veisėsi karveliai (dabartinė Palėpės salė). Sustiprinta perdanga, uždengtas stogas, sumontuotos konstrukcijos.

* Įrengti inžineriniai tinklai: vandentiekio, elektros įvadai, šildymo trasos, rekonstruota transformatorinė pastotė. Išardytas administracinis pastatas.

2006 m. gauta 5 mln. 511 tūkst. Lt. Per metus atlikta:

* Sumontuoti 2 liftai administraciniame pastate (keleivinis, skirtas žiūrovams, ir krovininis, skirtas dekoracijoms). Sumontuotas tiltelis ir stiklinė galerija prie Palėpės salės. Baigta įrengti Palėpės salė, sumontuota scenos techninė dalis.

* Suremontuotas pagrindinis administracinis pastatas

2007 m. gauta 4 mln. 500 tūkst. Lt valstybės investicinių lėšų, 3 mln. 74 tūkst. Lt privatizavimo lėšų. Atlikta:

* Rekonstruotos teatro 2 ir 3 aukštų aktorių grimavimo patalpos.

* Suformuotos teatro centrinio vestibiulio ir žiūrovų fojė konstrukcijos, atlikta dalinė apdaila. Įrengti žiūrovų tualetai prie Didžiosios salės, teatro kavinė. Suremontuota teatro bilietų kasa.

* Pradėti gamybinio korpuso (teatro cechų) rekonstrukcijos darbai. Virš korpuso keliamas dar vienas aukštas, kuriame bus įrengta didžioji repeticijų salė (tokio paties ploto kaip didžioji scena).

* Virš teatro fojė – papildomas aukštas, kuriame rengiami grimavimo, aktorių poilsio kambariai ir mažoji repeticijų salė.

2008 m. gauta 5 mln. Lt. Už juos atlikta:

* Pabaigta įrengti teatro fojė. Visiškai įrengtas gamybinis korpusas. Pabaigta įrengti mažoji repeticijų salė.

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.