E.Nekrošiaus „Faustas“ laikė reiklių vokiečių kritikų egzaminą
Rodyti J.W.Goethe´s „Faustą“ Vokietijoje, kur bene kiekvienas, prisimindamas mokyklos laikus, gali pacituoti žymųjį vokiečių klasiką, – drąsu. Tačiau ar E.Nekrošius kada nors ko nors bijojo?
„Meno forto“ aktoriams nustebinti festivalio „Pasaulio teatras“, šiemet vykusio Halėje, publiką buvo nelengva: renginyje vyravo egzotiški projektai. Turgaus aikštėje, kuria kažkada vaikščiojo Georgas Friedrichas Hendelis, indų trupė apdainavo Alachą. „Excelsior“ teatre seniausias Europos marionečių teatras šokdino lėles.
Bad Lauchšteto teatre, kuris vienintelis išliko nuo J.W.Goethe´s laikų, italų šeima siūlė pasižiūrėti lėlių choreografijos spektaklį apie technikos stebuklus – nuo Panamos kanalo iki elektros išradimo. Šveicaras Massimo Furlanas Halės stadione pats vienas žaidė futbolą – pamėgdžiojo legendinį VDR futbolo didvyrį Jurgeną Sparwasserį, 1974 metų birželio 22 dieną įmušusį įvartį į VFR komandos vartus. Šiaurės Indijos Taro salos gyventojai savo instrumentais ir giesmėmis šlovino indų šventuosius. UNESCO sąraše įrašyto Verlico parko ežere žiūrovai, susėdę į gondolas, net keturias valandas stebėjo šokėjus iš Kenijos ir Senegalo. Tuo tarpu E.Nekrošius atgabeno vokiečiams puikiai pažįstamą klasiką – J.W.Goethe´s „Faustą“. Ir vis dėlto lietuvis režisierius sugebėjo nustebinti žiūrovus ir kritikus.
Gėrėjosi scenos poezija
„Dievas prakaituoja prie savo prietaiso: šnopuodamas ir šliaužiodamas Viešpats suka savo kūrinio ašį, o kritę angelai šaudo į mažus raudonus meteoritus kaip į molinius balandėlius – o gal tai šventųjų aureolės?“ – svarstė dienraščio „Mitteldeutsche Zeitung“ kritikas Andreasas Hillgeris. Paveiktas spektaklio, jis patarė neskubėti atsakyti į klausimą „Ar pažįstate Faustą?“ teigiamai net tiems, kurie tuo neabejojo.
Ir vokiečių kritikai, ir žiūrovai iš karto pastebėjo, kad lietuviškas „Faustas“ – ne visai tas, kokį jie mokėsi mokykloje. Jame nėra velykinių užstalės pokalbių ir velykinio pasivaikščiojimo, scenos „Auerbacho rūsyje“ ir Valpurgijos nakties. Vieniems šių scenų trūko – be jų jie negalėjo atpažinti savojo „Fausto“.
Kiti, kaip kultūros tinklalapio www.salikus.de kritikas, tiesiog grožėjosi scenos vaizdais, „ne iliustruojančiais vyksmą, o atveriančiais „Fausto“ antrąjį planą“. „E.Nekrošius siūlo daugybę žaismingų scenų, kuriose vyrauja taupi scenografija, bet jų poveikis – didžiulis“, – pažymėjo kritikas. Hartmutas Krugas interneto portale www.nachtkritik.de tikina, kad taip „ištempti“ spektaklį, be E.Nekrošiaus, sugeba gal tik Peteris Steinas, tačiau viską atperka poetiški vaizdai.
Vargo, bet kentėjo
„Ši „Fausto“ inscenizacija – tikrai neapdulkėjusi, tačiau nors festivalio programoje įrašyta, kad 2007 metais teatro „Oskaru“ UBU premija apdovanotas spektaklis yra vokiška premjera, – netiesa“, – nusiskundė kitas kritikas. Nes jis – lietuviškas. Kitoks.
A.Hillgerio nuomone, lietuviai „su įkvėpimu ir rinktiniais vaizdais išnarstė tekstą kaip kokį svetimkūnį ir padarė neatpažįstamą vokiečių publikai“. Pasak „Mitteldeutsche Zeitung“ kritiko, pasitelkę „religinės rimties ir naivaus humoro mišinį“, jie pasiekė tai, kas seniai nebeįmanoma Vokietijoje, – priartino „Faustą“ prie religinės misterijos ir vaikiško spektaklio.
Išgelbėjo Gretchen
„Šviesos meistras, mėgstantis minimaliai naudoti technines priemones“, „didžiausias festivalio lūkestis“, „teatro virtuozas“ – tokiais ir panašiais epitetais įvertino E.Nekrošių vokiečių kritikai. Tačiau bene daugiausia pagyrimų sulaukė spektaklio Gretchen – Elžbieta Latėnaitė.
„Koketuojanti, linksma, čia vaikiškai naivi, čia ironiškai besišypsanti, ji vyniojo žiūrovus aplink pirštą ne mažiau negu senąjį Faustą“, – pripažino vienas recenzentas. „Tagesspiegel“ nuomone, jaunoji aktorė, „užburta, užburianti, savo kūno kalba autentiška Gretchen“, išgelbėjo visą spektaklį.
Gramzdino į miegą
„Faustui“ Vokietijoje nestigo kritikos kirčių. Netgi palankiai įvertinusius spektaklio visumą recenzentus trikdė atskiros jo detalės, pavyzdžiui, didžiulis vielomis apipintas šuns kaulas scenoje ar „migdanti“, „monotoniška“, „neišraiškinga“ sintezatoriaus muzika, „kankinanti ramybe lyg dantisto priimamajame“.
„Berliner Zeitung“ kritikė Doris Meierhenrich, užliūliuota muzikos, lydinčios keturias valandas trunkantį spektaklį, jau maždaug po valandos nusprendė pasnūduriuoti. Pasak jos, E.Nekrošiaus spektaklis „Faustas“ įspraustas į perkrautų scenos vaizdų ir choreografijos idėjų kokoną; jų spektras – nuo tobulo meno iki kičo.
Pasirodė senamadiškas
„E.Nekrošiaus „Faustas“ toks senamadiškas, patetiškas ir tuščias, kad prieš trisdešimt metų, kai buvo madingas nuo tikrovės atitrūkęs vaizdų teatras, irgi beveik niekas nebūtų jam plojęs“, – pliekė spektaklį „Suddeutsche Zeitung“ kritikas Tillis Brieglebas. Pasak jo, lietuvių režisierius padarė iš „Fausto“ vos ne teatro gestų treniruotę, kurią „pavadinti kiču būtų per didelis komplimentas“.
T.Brieglebui neįtiko niekas: scenografija priminė sodo baldus iš statybinių medžiagų parduotuvės, muzika – želė tortą iš kino filmų. Kritikas surado sarkastiškų žodelių net aktoriams. Anot jo, Faustas (Vladas Bagdonas) „su įlituota rūpesčių raukšle kaktoje vaikšto per miegus“ ir kalba „žodžius našlaičius be konteksto ir turinio“, Mefistofelis (Salvijus Trepulis) „užsiima ritmine gimnastika be kamuolio“, o Gretchen „pusantros valandos rodo kupiną koketės stereotipų performansą“.
Berlyno „Tagesspiegel“ kritikas, pavadinęs E.Nekrošių „latvių teatro guru“, tiesiog pareiškė esąs nusivylęs svarbiausiu festivalio svečiu: „Tris su puse valandos vyravo spektaklis, neužgriebiantis svarbesnių „Fausto“ motyvų“. „Tiems, kurie mėgo E.Nekrošiaus „Tris seseris“ ir „Hamletą“, ši senstelėjusį dramos spektaklį primenanti „Fausto“ inscenizacija nebus prie širdies“, – spėjo Vokietijos teatro kritikų korifėjus Hartmutas Krugas.
Meno olimpiada
* Festivalis „Pasaulio teatras“, kuriame susitinka tarptautiniu mastu žinomi režisieriai ir teatro trupės, nuo 1981 metų kas treji metai vyksta vis kitame Vokietijos mieste.
* Halė – kol kas mažiausias miestas iš visų, kuriuos aplankė šis festivalis.
* Šiemet „Pasaulio teatras“ pristatė trupes iš 18 šalių. Jos vaidino 18 dienų 18 Halės salių.
* Per beveik tris savaites festivalis sulaukė apie 40 tūkst. lankytojų.
