Torūnės teatro festivalyje „Kontakt“ penktadienį po vidurnakčio žiuri paskelbė, kurie iš penkiolikos festivalyje dalyvavusių spektaklių tapo laimėtojais.
Daugiausia euforijos tą naktį Wilamo Horzycos teatre išgyveno latvių režisierius Alvis Hermanis. Jo režisuotam Rygos naujojo teatro spektakliui „Tylos garsas“ įteiktas festivalio Didysis prizas. A.Hermanis taip pat išrinktas geriausiu festivalio režisieriumi, jam teko ir festivalį stebėjusių kritikų ir žurnalistų prizas.
Ilgesingas „Tylos garsas“
Spektaklio pavadinimas paimtas iš pagrindiniu leitmotyvu tapusios 1964-ųjų Simono ir Garfunkelio dainos „The Sound of Silence“. A.Hermanis su trupe sukūrė savąją gyvenimo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio sovietinėje Rygoje viziją.
Scenoje pabandyta detaliai atkurti skurdų sovietinio bendrabučio interjerą ir paskleisti „gėlių vaikų“ epochos ilgesio rūką. Spektaklis sudėliotas iš bežodžių etiudų ir septintojo dešimtmečio muzikos. Neabejotinai patrauklus, švelnus, subtilaus humoro vaidinimas vis dėlto dvelkia atmosferiniais kerais.
 Latvių „Sound of Silence“. Nuotrauka iš http://lippu.fi |
Jis nepasiekia to giluminio matmens, kuris neabejotinai glūdėjo ankstesniame šio dipticho spektaklyje „Ilgas gyvenimas“, skirtame tos pačios A.Hermanio tėvų kartos dabarčiai šiandienos Latvijoje. „Ilgą gyvenimą“ į Vilnių buvo atvežusios „Sirenos 2004“.
Kita esminė „Tylos garso“ problema ta, kad iš daugybės aktorių pasiūlytų etiudų nesugebėta atsirinkti svarbiausių. Tris su puse valandos trunkantis spektaklis ypač antroje dalyje vis dažniau užplaukia ant seklumos ir vis ilgesniam laikui joje pasilieka.
Žinoma, visus šiuos priekaištus derėtų vardinti skliausteliuose ir mažytėmis raidėmis, nes panirti į „Tylos garsą“ yra žavu ir džiaugsminga. Bet iš mylimiausiųjų tikiesi labai daug ir bet kokį netobulumą priimi itin skausmingai.
Ironiška estų pilietinė akcija
Atrankos problema ištiko ir dar vieną panašiu aktorinių improvizacijų principu sukurtą, bet visai kitokių intencijų ir nuotaikų spektaklį.
Estų trupės „NO99“ iš Talino spektaklis „GEP – Goriačije estonskije parni“, režisuotas Tiito Ojasoo, pristato aistringą estų demografinės padėties gelbėjimo „projektą“.
Nuoširdus, emocingas, saviironiškas spektaklis, savotiška teatrinė pilietinė akcija, kurią viena lenkų kritikė per susitikimą su spektaklio kūrėjais bandė apkaltinti nacionalizmu, laimėjo trečiąjį žiuri prizą ir apdovanojimą kaip vizualiai gražiausias spektaklis.
„GEP“ silpnoji pusė – nesuvaldyta spektaklio dramaturginė dinamika ir publicistinis daugžodžiavimas.
 „Naktis po dienos“, režisuota Timo Etchellso. Nuotrauka iš http://miasta.gazeta.pl/torun |
Antrasis žiuri prizas teko garsiajai Berlyno trupei „Schaubuhne am Lehniner Platz“, išugdytai Thomo Ostermeierio. Jie atvežė Henriko Ibseno „Šmėklas“, režisuotas Sebastiano Nublingo. Geriausia festivalyje žiuri pripažino ir „Šmėklų“ scenografę Muriel Gerstner.
Už „originalią šiuolaikinio teatro formulę“ apdovanotas irgi iš „Sirenų“ pažįstamas belgų teatras iš Gento „Viktoria“. Jam prizas atiteko už spektaklį „Naktis po dienos“, režisuotą Timo Etchellso.
Spektaklis, kuriame vaidina būrelis įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių, bando įvertinti, kaip šiandienos visuomenė auklėja savo vaikus.
Lietuviai verti „aviečių“
Vilniaus mažojo teatro spektaklis pagal W.Shakespeare´o „Audrą“, režisuotas švedo Etienne´o Glaserio, buvo paliktas pačiai programos pabaigai, iškart po latvių spektaklio.
Tai dar labiau pablogino ir taip silpno, pretenzingo ir neskoningo vaidinimo padėtį.
Po pirmosios dalies salėje neliko maždaug ketvirtadalio žiūrovų. Susitikime su aktoriais kritikai buvo santūrūs ir tiktai mandagiai pasidomėjo, kaip teatras susirado tokį režisierių kaip E.Glaseris. Pats režisierius į Torūnę neatvyko.
Gaila, kad į tokį klausimą neteko atsakyti pačiam teatro vadovui, ilgamečiam Torūnės numylėtiniui režisieriui Rimui Tuminui. Ir laimė, kad „Kontakt“ nedalija „aviečių“.
Europos teatro naujienų scena * Tarptautinis teatro festivalis „Kontakt“ Lenkijos mieste Torūnėje vyksta kasmet nuo 1991 metų paskutinį gegužės savaitgalį. Jį rengia W.Horzycos teatras.
* Per 18 metų „Kontakt“ tapo vieta, kur galima pažinti naujus Europos teatro reiškinius ir jų kūrėjus.
* „Kontakt“ prizininkais ir favoritais ne kartą yra tapęs lietuvių teatras, kuriamas Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino, Oskaro Koršunovo.
