Baltijos šokio dešimtmetis ir nauji apdovanojimai

Šokio improvizacijos pagal roką

Tarp šokėjų neblogai jautėsi „skampai”

 

 

 

 

 

 

 

 

Šįmet festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ švenčia savo 10 metų jubiliejų. Mažiausiai dešimties metų prireikė tam, kad šiuolaikinis šokis užimtų bent vieną kertelę scenos menus pamėgusių žiūrovų smegenyse; kad festivalis suteiktų bent moralinę, o dažnai ir fizinę užuovėją tokius menus kuriančiųjų sąmonėje; tiek metų prireikė ir tam, kad šiuos menus bandantys apeiti kultūros funkcionieriai pasijustų nors kiek nejaukiai. Maždaug taip, kaip Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, per festivalio atidarymą sukalbėjęs apie finansavimą nelabai suprantamą šįbeitą.

Nepaisant valstybės pastangų, šokis – judėjimo menas, ir gal vien todėl jis juda. Dešimtmečio proga Menų spaustuvėje įvyko tarsi tarpinis naujosios salės atidarymas (prieš uždarymą galutiniams remontams): pakloti kilimai ir susodintos gėlės apsimetinėjo, kad jau vasara; vienas spaustuvės flangas apsimetinėjo baru, ir visai tinkamai. O pagrindinė scena apsimetinėjo savimi pačia, kokia ji ir yra numatoma ateityje – erdvė įvairiausių menų miksui.

Pirmasis „Eskizo” laureatas Andrius Katinas. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

Kaip antai: Loretos Juodkaitės projektas „Čia ir dabar” – puiki improvizacija kūnui, Vyčio Nivinsko kontrabosui, Andrės Pabarčiūtės balsui ir pianino preparacijoms bei Marijaus Aleksos būgnams. Šokis ir džiazas vienas prie kito prigulė kaip broliai dvyniai. Kiekviena šių dalių itin vykusiai ir įdomiai akompanavo kitoms.

Vėliau – šokio jam session: jei džiazas jas gali turėti, kodėl šokis, toks artimas savo prigimtimi pastarajam, negalėtų? Bet šįkart buvo rokas – „Skamp“ muzikantų improvizacijos, pagal kurias į sceną pakilę choreografai ir šokėjai kūrė savus čia ir dabar. Čia ir pasimatė, kas gali laisvai interpretuoti muziką ir save, o kas – eiti klusniai paskui ritmą ir paskui savo sukauptą bagažą.

Matyt, tai galutinai patvirtino nuolatinio festivalio rėmėjo „Phillip Morris Lietuva“ verdiktą, kuris šmaikščiausiai  improvizavusiam choreografui Andriui Katinui įteikė savo pirmąjį apdovanojimą „Eskizas“ – skulptūrėlę ir 10 000 Lt premiją. Kuriuos choreografas savo mandagiu gestu skyrė  savo kūrėjai ir partnerei Mariai Saivosalmi.

Trečioji fiestos dalis buvo skirta bendravimui prie baro ir bendravimui su „Skamp“ muzika. Čia Viktoras Diawara neištvėrė ir keletą aistringų rokmeno partijų – siuitų gitarai ir savo kūnui – skyrė šokėjams. Įprastai bebalsė šokėjų publika uoliai treniravo savo balsus. Naujos erdvės iniciacija įvyko.

Menų faktūros inf.