 |
Paprastai dovanas teikia sukaktuvininkui. Bet aktorių atveju dažnai būna atvirkščiai: tai jie savo gimtadienių proga dovanoja savo kūrybą kitiems.
Balandžio 13 d. Šiaulių dramos teatre jau įvyko spektaklis „Kaip užmušti Jasoną“, skirtas Olitos Dautartaitės jubiliejui. O balandžio 17 d. Šiaulių bendruomenės namuose įvyks aktorės sukaktuvinis kūrybos vakaras. Jo metu bus pristatytas dešimtasis ir dvigubas viešosios įstaigos „Vieno aktoriaus teatras“ leidžiamos kolekcijos „Lietuvių aktorių balsai“ albumas. Jame Olita Dautartaitė skaito Jono Strielkūno, Liūnės Sutemos, Bernardo Brazdžionio ir Henriko Nagio poeziją.
Apie įskaitytą poeziją literatūrologė Viktorija Daujotytė sako: „Olita Dautartaitė skaityti Joną Strielkūną pasirinko teisingai. Pasirinko turėdama didelę teatro ir poezijos skaitymo patirtį, gerą estetinę klausą. Man atrodo, kad poeto ir skaitovės balsai gražiai dera. Aktorė talentingai perteikia poeto pasaulėjautą, gamtos, laiko, dramatiškos žmogaus lemties jutimą, deklamacinė intonacija, užsimezganti eilėraštyje, gražiai pratęsiama, užpildoma sodraus balso tembro. Girdėjau Olitą Dautartaitę Strielkūno „Kai uždainuoja“ skaitant ir gamtoje, atviriausiame teatre; skambėjo gražiai, prakilniai ir graudžiai, žmonės klausėsi tarsi atsiliepdami į tilstančią dainą“.
Literatūros tyrinėtojas Valentinas Sventickas: „Bernardas Brazdžionis, Henrikas Nagys, Liūnė Sutema – lengviau kalbėti apie jų poezijos skirtumus negu apie panašumus. Ar sieja kas? Šiuo atveju tinka pasakyti – aktorės Olitos Dautartaitės balsas! Taip, žinoma, sieja ir pati poezija, ir lemtis: visi trys priverstinai turėjo palikti Lietuvą. Ačiū Dievui, jų poezija sugrįžo.
Nėra reikalo kartoti chrestomatinių žinių apie tris mūsų literatūros klasikus. Daugeliui jos atminty, vienam kitam nežinančiam – visuose žinynuose.
Kaip eilėraščiai ateina į sąmonę, apsigyvena? Tyliai skaitant. Ir – girdint aktorių balsus. Šis kelias irgi labai svarbus. Olita Dautartaitė seniai yra išmintinga ir ištverminga šito kelio keleivė. Scenoje ne savimi ji gėrisi, ne savo balsu, o – Poezija. Gėrisi – gal irgi netinkamas žodis, sakykim – skleidžia poezijos gėrį. Jos balsas turi tūrį, ateina iš gilumos. Ir poezija iš gilumų ateina.
Tebūnie – čia taria poetė, taria aktorė. Kaip žinome, ne tik jos.“.
Menų faktūros, VAT inf.
