Dažnai su kitų šalių menininkais bendradarbiaujantis Šeiko šokio teatras, kovo 21 dieną, Vilniuje, pristatė naujausią savo darbą - šokio spektaklį „Sound of Five“. Tarptautinis projektas - pateisinimas angliškam kūrinio pavadinimui, kuris, kaip jau tapo įprasta šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje, tarytum iškart priartina kūrinį - spektaklį, parodą ar ką kita - prie platesnio kultūrinio konteksto ir suteikia kreditų meninei kokybei, nuteikia žiūrovus susitikimui su „aukštesnės prabos“ menu.
„Sound of Five“ sukurtas drauge su Danijos šokio trupe „Recoil“. Aštuoni šokėjai siekė perteikti „galingą ritmo ir šokio sinergiją“, ir pripildė „Menų spaustuvės“ Juodąją salę aktyvaus, konvulsyvaus judesio, kurio valanda šiek tiek prailgo, nes, nepaisant akivaizdžių pastangų nuosekliai laikytis choreografės Tinos Tarpgaard suformuluotų judesio gimimo „iš krūtinės srities“ nurodymų ir maksimalaus šokėjų atsidavimo kūriniui, spektaklis paliko mechaniškos konstrukcijos įspūdį, o „technē“ užgožė „phantasia“. Krūtinėje plakanti širdis menininkui, menui ir žiūrovui labai svarbi, tačiau tai yra šis tas daugiau nei didesnis negu kumštis mėsos gabalėlis, atsakingas už gyvybines kūno funkcijas. Šiame spektaklyje vis dėlto vyravo fizinė energija, kuria žavėtis geba ne visi šokio meno vartotojai.
Kompozitoriaus Mathiaso Friis-Hanseno muzika, sukurta iš įvairiausių garsų, ilgainiui pradėjo varginti, nepaliko erdvės šokėjų atliekamų judesių jausminiams atspalviams ir apribojo jų kuriamos choreografijos suvokimo ir interpretavimo galimybes, absoliutino ritmą, kuris šokyje, kaip ir kituose laikiniuose menuose, labai reikšmingas, tačiau ne vienintelis, nulemiantis estetinį rezultatą, kurio vis dar tikiesi, atėjęs į teatrą ir šokio spektaklį.
Tinos Tarpgaard kūryba, laužanti įsitvirtinusią ir vis dar galiojančią šokio percepcijos tradiciją, jau įvertinta Danijoje, žinoma ir Klaipėdos tarptautinio menų festivalio „Plartforma“ žiūrovams. Po premjeros Vilniuje, Šeiko šokio teatras „Facebook“ paskyroje džiaugėsi žiūrovų atsiliepimais: „Sound of Five“ - pavasariškas šviežio oro gūsis iš Skandinavijos. Ritmiškas, gyvas, įtraukiantis. Atėjau į spektaklį be lūkesčių, gal todėl pulsuojantys širdies dūžių garsai ir šokėjų judesiai taip greitai įtraukė ir panardino į ritmišką ir gaivališką ritualą“; „Ritmas čia tampa dominuojančiu vedliu tiek judesyje, tiek garse ir įtraukia į tikrą patyriminę kelionę. Čia žmogaus kūnas kuria ir pasakoja savo istoriją“.
Tikrai yra kuo džiaugtis - tokie žiūrovų atsiliepimai motyvuoja, dėl jų ir verta imtis kūrybinių eksperimentų ir tarptautinių projektų. Tačiau nemaža dalis šokio mėgėjų nebespėja su šiuolaikiniu šokiu, kuris kartais, atrodo, lenktyniauja pats su savimi ieškodamas naujų temų, išraiškos priemonių, tarpdalykinių ir mokslinių prieigų, pats save įkalindamas eksperimento mėgintuvėlyje, neturėdamas tikslo sukurti meninę strategiją, galinčią tikti daugiau nei vienam kūriniui ar projektui.
„Sound of Five“ kontaktą su kai kuriais žiūrovais premjerinio spektaklio metu modeliavo ir šalutinės aplinkybės: ant žiūrovų salę skiriančio praėjimo įsitaisęs operatorius su dviem kameromis užstojo trečdalį scenos paskutinėse eilėse, arčiau vidurio atsidūrusiems spektaklio stebėtojams. Per beveik keturiasdešimt aktyvaus teatrinės produkcijos vartojimo metų teko patirti pačių netikėčiausių invazijų į meno kūrinio erdves. Šį kartą - ir taip jau yra buvę - susitaikius su tikrove teko bandyti svetimkūnį integruoti į estetinę „Sound of Five“ struktūrą. Pro tamsų, minimaliai nuo vienos kameros prie kitos judantį siluetą stebint likusią scenos dalį ir joje negailint jėgų judančius šokėjus, kilo banalių minčių apie šokio meno trapumą ir beviltiškas pastangas sustabdyti tas brangias akimirkas, technologijų pagalba gaudant judesio impulsus, šį kartą kylančius iš krūtinės, tikriausiai - ir iš širdies (apie tai skatino galvoti konceptualias choreografines užduotis pranokstantis Nielso Claeso ir jo partnerės, kurios tapatybę paslėpė operatorius, duetas).
---
Projektą Menų faktūra: neužmegzti dialogai iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (12 000 Eur).
