Grigorijus Kanovičius gimė 1929 m. birželio 18 d., Jonavoje. 1953 m. Vilniaus universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas. 1953-1956 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1962-1972 m. - Lietuvos kino studijoje. 1989-1993 m. buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas. 1993 m. išvyko į Izraelį.
Autoriaus kūrybinėje biografijoje - romanai, poezijos rinkiniai bei dramos. Pjesėse „Ričardas plius Monika“ (pastatyta 1967 m., išleista 1969 m.), „Niekas nepasibels“ (pastatyta 1968 m.), „Ugnis užantyje“ (pastatyta 1972 m., išleista 1973 m.), „Niekada nesakyk sudie“ (pastatyta 1976 m.), „Akvariumas“ (rusų kalba 1974 m., lietuvių kalba 1975 m.), „Katė už durų“ (kartu su Sauliumi Šalteniu, pastatyta 1980 m.) daugiausia svarstomi dorovinės atsakomybės klausimai, būdinga humoristinės scenos, sumani intriga.
Svarbiausi kūriniai - romanai. Trilogijoje „Žvakės vėjyje“ („Paukščiai virš kapinių“, 1977 m.; „Palaimink ir lapus, ir ugnį“, 1980 m.; „Lopšinė seniui besmegeniui“, 1982 m.), romanuose „Kvailių ašaros ir maldos“ (1985 m.), „Ir nėra vergams rojaus“ (1989 m.), „Nenusigręžki nuo mirties“ (1992 m.), „Ožiukas už porą skatikų“ bei „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (abu 1996 m.; šių romanų motyvais 1994 pastatytas spektaklis, kurį režisavo Rimas Tuminas), „Žydų parkas“ (1998 m.), apysakose ir apsakymuose (rinkiniai „Nukirstų medžių šlamėjimas“, 2000 m.; „Veidai sutemose“, 2002.; „Našlių kelionės“, 2004.; „Debesis, vardu Lietuva“, 2009 m.) vaizduojama Lietuvos žydų inteligentų ir amatininkų gyvenimas XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje, šeimų likimas iki Antrojo pasaulinio karo ir per jį, tragiški Holokausto vaizdai, piešiama sunki pasitraukusiųjų iš Lietuvos dalia Kazachijoje. Taip pat išleido romanus „Šėtono apžavai“ (2008 ir 2020 m. leidimai), „Miestelio romansas“ (2013 ir 2020 m., Liudo Dovydėno vardinė premija, 2014 m.). Parašė kino scenarijų („Ave, vita“, su Vytautu Žalakevičiumi, 1969 m., režisierius Almantas Grikevičius; „Ties riba“, su S. Šalteniu, 1972 m., režisierius Raimondas Vabalas; „Ilga kelionė prie jūros“, 1975 m., režisierius Algirdas Araminas).
Grigorijaus Kanovičiaus knygų išleista lenkų, vengrų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Pjesių pastatyta Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kituose teatruose.
Autorius apdovanotas: LSSR valstybine premija (1986 m.); Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1995 m.); Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2010 m.); Lietuvos nacionaline premija (2014 m.); Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2014 m.).
Parengta pagal Algio Kalėdos tekstą iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos.
