2022 m. gegužės 11-15 dienomis Berlyno Ernsto Buscho aukštojoje teatro mokykloje įvyko trejus metus vykdomo Erasmus+ strateginių partnerysčių projekto, skirto permąstyti XXI a. teatro režisieriaus vaidmenį ir jo ugdymo strategijas aukštosiose teatro mokyklose, seminaras ir uždarymo simpoziumas.
Projekto vykdymo metu į kūrybines veiklas, meninius tyrimus, teorinius diskursus, online paskaitas, tarptautinius seminarus Osle, Kopenhagoje, Helsinkyje, Vilniuje, Reikjavike, Berlyne buvo įtraukta daugiau kaip šimtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakulteto bei Klaipėdos fakulteto studentų ir dėstytojų.
Projekto uždarymo renginį Berlyne vainikavo naujai išleistos knygos „Looking for Direction: Rethinking Theatre Directing Practices and Pedagogies in the 21st Century“ pristatymo renginiai ir diskusijos. Galima pasidžiaugti, kad knygoje paskelbtos LMTA dėstytojų Yanos Ross, Loretos Vaskovos, Mildos Sokolovaitės publikacijos, įžanginį žodį knygai rašė doc. dr. Ramunė Balevičiūtė ir Egillis Pallsonas.
Knygą galima nemokamai atsisiųsti čia: https://taju.uniarts.fi/handle/10024/7536
Erasmus+ projektą koordinavo Ernsto Buscho aukštoji teatro mokykla (Vokietija). Projekto partneriai - Danijos scenos menų mokykla (Danija), Helsinkio menų universitetas (Suomija), Islandijos menų universitetas (Islandija), Stokholmo scenos menų mokykla (Švedija), Oslo aukštoji menų mokykla (Norvegija), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (Lietuva) ir San Paulo teatro mokykla (Brazilija; nuotoliniu būdu).
-----
LMTA dėstytojai ir studentai dalijasi įspūdžiais iš trejus metus trukusio „Alexandria Nova“ projekto uždarymo renginio Berlyno Ernsto Buscho aukštojoje teatro mokykloje.
Režisierius, Vaidybos ir režisūros katedros dėstytojas Augustas Gornatkevičius:
„Simpoziume pristatyti ir projektą „Alexandria Nova“ vainikuojančioje knygoje aptariami teatro režisūros ir jos dėstymo klausimai yra itin aktualūs ir svarbūs lūžio laike, kuriame gyvename. Diskusijose aptartos temos įkvepia nenustoti ieškoti naujų būdų režisūros menui suvokti, verčia svarstyti kaip keisti, naujinti režisierių ugdymą. Režisūros mokyklos turi keistis norėdamos užtikrinti tvarią šios profesijos ateitį, todėl viliuosi, kad Berlyne aptarti klausimai ras ir praktinius atspindžius visose projekto mokyklose.“
LMTA Vaidybos ir režisūros katedros Teatro režisūros studentė Milda Pakamanytė:
„Apie projektą sužinojau pirmojo pandemijos etapo metu. Tuomet dalyvavau virtualiose dirbtuvėse. Net toks skurdus formatas mane įtraukė, nes nuo pirmų diskusijų apie teatrą bei darbą jame pajutau didelę skirtį tarp Lietuvos bei Vakarų Europos menininkų. Požiūrių ir metodų skirtumai buvo akivaizdūs. Taip pat šiam projektui esu dėkinga už patirtį Suomijoje - susipažinau su Helsinkio teatro akademija, kurioje praleidau visus trečiuosius studijų metus. Būtent kaip šios mokyklos studentė šiais mokslo metais buvau išsiųsta į Lietuvoje vykusias dirbtuves, vėliau - į Islandiją bei Berlyną.
Nors Islandijoje vykusio projekto organizaciniai reikalai šiek tiek pašlijo, pažintis su kitų šalių teatro pasaulio žmonėmis, tiek dėstytojais, tiek studentais, yra neįkainojama. Pavyzdžiui, socialinio teatro dirbtuves Islandijoje vedusi britų profesorė, režisierė Sara Woods praleido su manimi ne vieną valandą kalbėdama apie karo nusikaltimus Ukrainoje bei teatro reikšmę katastrofų metu. Be galo naudinga ir tai, jog artimiau susipažįstant su užsienio vizualiųjų menų studijomis kritiškiau imi vertinti savo aplinką, pasveri pliusus bei minusus. Galima atsitraukti ir į viską pažiūrėti iš šalies, palyginti ar net pasilyginti. Turiu pripažinti, jog mūsų akademijai tikrai yra kur tobulėti.
Kalbant būtent apie Berlyne vykusį projekto uždarymą, simpoziumas buvo suorganizuotas be galo sklandžiai, trūko nebent daugiau praktinių užsiėmimų, tačiau turint omenyje, jog visa savaitė buvo skirta „Looking for directions“ knygos pristatymui, diskusinis dirbtuvių formatas atrodo pateisinamas. Žinoma, dvi dienos buvo skirtos būtent praktikai. Itin sužavėjo apie galios poziciją praktinę paskaitą dėstęs brazilų profesorius, reformavęs savo šalies teatro meno studijų programą ir kovojantis už tai, kad scenoje būtų kuo daugiau rasinės, etninės bei identiteto įvairovės.
Apibendrindama pasakysiu tiek: reikia kuo daugiau tokių projektų mūsų akademijai. Jie įneša gaivaus oro, kritinio mąstymo ir, nulinčiuokite mane, suvokimo, kad Sluškai nėra pasaulio centras. Tų centrų daug ir visi jie savitai svarbūs. Aš pamažu mokausi to nepamiršti.“
LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentė Aistė Rekašiūtė:
,,Alexandria Nova“ projektas buvo gryno oro gurkšnis, kurio labai reikėjo. Įvairiausių šalių dėstytojų dalijimasis patirtimi su studentais, pačių studentų diskusijos tarpusavyje buvo akiratį plečiantys įvykiai, padedantys pagilinti turimas žinias ir susimąstyti apie dalykus, kurie aktualūs skirtingose pasaulio vietose. Daugybė dėstytojų, režisierių, teatro specialybių studentų vienoje vietoje yra retai pasitaikanti galimybė. Taip pat spektaklių žiūrėjimas užsienyje, vėliau galint visiems tarpusavyje diskutuoti. Visa tai buvo didžiulės nuostabios patirties laikas. Visiškai ,,nurovė stogą“. Jei tik būtų įmanoma, kartočiau šitą kelionę, kad ir šimtą kartų!“
LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentė Ieva Tamoševičiūtė:
„Projekto metu vykusios paskaitos vienareikšmiškai plečia būsimų teatro režisierių akiratį: susipažįstama su naujomis darbo organizavimo technikomis, metodais, specifika. Ypatingai vertinu organizatorių suteiktą galimybę apsilankyti tuo metu Berlyne vykusiame teatro festivalyje - tai efektyviausias būdas susipažinti ir patirti šalies teatro kultūros ypatybes, raišką.“
LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentė Simona Paulauskaitė:
„Šią patirtį vertinu kaip nuostabią galimybę susipažinti su įvairių Europos šalių teatro mokyklų mokymo metodais. Labiausiai mane tai ir nustebino, jog visi metodai tokie skirtingi, tačiau viskas grindžiama tuo pačiu: teatro raiškos laisve, svarbių mums klausimų gvildenimu, begaline pagarba kolegoms ir jų kūrybai ir t. t. Projekto metu laiko tikrai nešvaistėme veltui, teko pamatyti ne tik išvaizdžią Berlyno architektūrą, bet ir keletą spektaklių. Vokietijos teatro taip ir nespėjau pamilti, o tik galbūt tą vietą, skirtą teatrui, stipriai yra užėmę Lietuvos teatro scenoje gimstantys spektakliai.“
LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentas Mindaugas Minkevičius:
„Visų pirma, ką ir daugelis pasakytų, „Alexandria Nova“ atidarė duris naujoms pažintims ir suteikė galimybę būti terpėje tarp žmonių, kurių tikslas buvo dalytis savo žiniomis vieniems su kitais. Aišku, kartais užvirdavo aršios diskusijos, kurios peraugdavo į ginčą, bet po tokių pokalbių atsirasdavo galybė klaustukų, skatinančių permąstyti savo požiūrį į teatrą, o tai yra labai naudinga. Taip pat buvo įdomu išgirsti iš kitų šalių studentų lūpų, kaip jie mokosi, ką mokosi ir taip lyginti su savomis studijomis, dedant pliusus ir minusus. Taip pat buvo naudinga sužinoti, kokius vieni ir kiti režisieriai taiko metodus ir technikas dirbdami repeticijose (keletą pratimų išbandėme savu kailiu - tai padėjo geriau suprasti teoriją). Reziumuočiau, kad į Lietuvą parsivežiau daug klausimų, daug pamąstymų, naujų pažinčių ir norą kuo greičiau pritaikyti įgytas žinias praktiškai.“
-----
Informaciją parengė LMTA Tarptautinių ryšių skyrius ir Vaidybos ir režisūros katedra
