Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatui 2024-aisiais sukako 50 metų. Išleistas proginis pašto ženklas; dailininkas – Liudas Parulskis.

Autorius iš Lietuvos Dmitrijus Andrušanecas tobulins įgūdžius šokio kritikus vienijančio tarptautinio tinklo „Springback Academy“ veiklose.

Kas 2024-iaisiais scenos meno lauke paliko didžiausią įspūdį – akimirkos, spektakliai, režisieriai, aktoriai ir atlikėjai, tekstai, iniciatyvos, įvykiai ir procesai? Įsimintiniausius darbus įvardijo kritikai.

Teatrą Alvis Hermanis atranda tik per žmogų, todėl jo teatras labai subtilus, tylus, aristokratiškas. „Arkadija“ – ypač ryškus pavyzdys. Ji prasideda lyg tylus fortepijono balsas ir baigiasi vargonų polifonija.

Iš septynių spektaklių ekranai buvo trijuose, bet tik viename kaip konceptuali priemonė. Kitur, deja, ekranas atlieka tą pačią paslaugą: išnaikina aktorinę meistrystę ir kuria prastą mėgėjišką videofilmą.

Pokalbis su festivalio „No Limits“ organizatorėmis Elisabeth ir Christina Schelhas: ne tik pristato negalios paliestus žmones kaip profesionalius kūrėjus, bet ir sprendžia problemas.

Apie spektaklį „When youʼre alone in your forest always remember youʼre not alone“, inspiruotą pasipriešinimo tyrimų.

Sausio 12 d., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nuskambės Giedriaus Kuprevičiaus oratorija „Amžinoji šviesa“.