Mirė kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė (1932-2022)

2022 07 21 menufaktura.lt
Kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė (1932-2022). Ramūno Danisevičiaus nuotrauka
Kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė (1932-2022). Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

aA

Liepos 21 dieną netekome kino ir teatro aktoriaus Vytauto Paukštės, liepos 2-ąją atšventusio devyniasdešimties metų sukaktį.

„Aktoriaus misija - kaip sielos vedlio, kuris turi eiti minios priekyje. Kaip kunigo šlakstykle mojuoji. Į žodžius, kuriuos sakai, įdedi tai, ką išgyvenai, tautos istorinę patirtį, kurią turi prisiminti“, - yra sakęs pats aktorius.

Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, „Vytautas Paukštė - tai didžiulė teatrinė epocha, lietuviško profesionalaus teatro renesansas. Nedaug Lietuvoje artistų, su kurių vardais ištirpsta miestų ribos, kuriuos atpažįsta ne pavieniai gerbėjai, bet visi lietuviai“.

Kviečiame prisiminti Vytautą Paukštę: prieš tris savaites įvykusiam aktoriaus jubiliejui paminėti teatrologė Daiva Šabasevičienė parengė išsamią publikaciją „Salve, Vytautai Paukšte!“.

Atsisveikinti su aktoriumi bus galima liepos 24 d. (sekmadienį): 9 val. Švč. Mergelės Marijos, Taikos karalienės bažnyčioje vyks Šv. Mišios; nuo 10 iki 20 val. atsisveikinimas Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje. Liepos 25 d. (pirmadienį) 10 val. iš teatro bus išnešama urna; 14 val. vyks laidotuvės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje, Vilniuje.   

-----

Vytautas Paukštė gimė 1932 metų liepos 2 dieną Kaune. 1957 m. baigė Lietuvos konservatoriją. 1956-1962 m. Kapsuko dramos teatro, nuo 1963-ųjų Klaipėdos dramos teatro aktorius. 1971-1986 m. dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Teatre sukūrė daugiau kaip 130 vaidmenų. Nuo 1968 m. vaidino kine, sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų. Apie V. Paukštę sukurtas dokumentinis filmas „Vytautas Paukštė. Įslaptintas gyvenimas“ (režisierius Valdas Babaliauskas, 2013).

Svarbesni teatro vaidmenys: Gykinas (Ragana 1960, pagal A. Čechovą), Teiresijas (Sofoklio Karalius Edipas, 1966), Karfunkelis (I. Kočergos Laiko meistrai, 1967), Mindaugas, Mažvydas (Just. Marcinkevičiaus Mindaugas, 1969; Mažvydas, 1976), Režisierius (V. Majakovskio Pirtis, 1970), Profesorius, Paslikas (K. Sajos PoliglotasAbstinentas, 1970), Virėjas (B. Brechto Motušė Kuraž, 1975), Satinas (M. Gorkio Dugne, 1978), Napoleonas (F. Brucknerio Napoleonas Pirmasis, 1985), Daukantas (K. Sajos Žemaičių piemuo, 1988), Duonkepys (M. Pagnolio Duonkepio žmona, 1997; apdovanotas Šv. Kristoforu, 1998), Puntila (B. Brechto Ponas Puntila ir jo tarnas Matis, 2001), Ponas Sotanvilis (Ožys, 2001), Vordlis (Pikviko klubo užrašai, 2002, pagal Ch. Dickensą), Tėvelis (M. von Mayenburgo Šaltas vaikas, 2004), Lyras (W. Shakespeare´o Karalius Lyras, 2006), Elgeta (A. Strindbergo Kelias į Damaską, 2007), Hamletas (B. Janikašvili Mano Hamletas, 2008; apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2009), Senis, direktorius Humelis (A. Strindbergo Šmėklų sonata, 2011), Senasis Ekdalis (H. Ibseno Laukinė antis, 2015), Benigsenas (A. Juozaičio Karalienė Luizė, 2015).

Svarbesni kino vaidmenys: Cezaris (Ave, vita!, 1969, režisierius A. Grikevičius), Vyskupas (Herkus Mantas, 1972, režisierius M. Giedrys), Petersonas (Sulaužyta pasaga, 1973, režisierius Semionas Aranovičius), Banys (Velnio sėkla, 1979), Navikas (Arkliavagio duktė, 1981), Teodoras Milkus (Žaibo nušviesti, 1995), Arnas Titenis (Edeno sodas, 2015, visų režisierius A. Puipa), Jakštaitis (Kelionė į rojų, 1980, režisierius A. Žebriūnas), Tėvas (Post scriptum, 1984), Mereditas Bordenas (Visi prieš vieną, 1986, abiejų režisierius Artūras Pozdniakovas), Meldersas (Savaitgalis pragare, 1988, režisierius V. Žalakevičius, dalyvaujant A. Grikevičiui, Avtandilui Kvirikašvili), Tardytojas (Žibalo pardavėjo žmona, 1989, režisierius A. Kaidanovskis), Kabani (Sunku būti Dievu, 2013, režisierius A. Germanas). Vaidyba intelektuali, filosofiška, emocionali, temperamentinga, būdinga kontrastas tarp lyrizmo ir komizmo, raiškūs charakteriniai vaidmenys, taupios vaidybos priemonės, lakoniška forma derinama su vidine ekspresija.

Apdovanojimai. LSSR valstybinė premija (1978). Gedimino ordino Riterio kryžius (1998). Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002). Lietuvos nacionalinė premija (2007). „Auksinis scenos kryžius“ (2009). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2012). „Auksinė gervė“ (2017).

Teksto autorė Laura Blynaitė, informacija iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos

Naujienos