Salonas

„Prie arbatos” – kam šiandien reikalinga Katedra?

2012-12-25 Menų faktūra

Gruodį Menų spaustuvės Infotekoje klube „Prie arbatos" vyko diskusija „Kam šiandien reikalinga Katedra?" „Oskaro Koršunovo pastatytas spektaklis „Katedra" kelia tiek daug prieštaringų minčių, kad jis verčia klausti, nerimauti, domėtis, pamačius tą kūrinį",- pradėdamas diskusiją kalbėjo jos vedėjas istorikas Aurimas Švedas. Kodėl iš Justino Marcinkevičiaus trilogijos pasirinkta būtent „Katedra"? O kokios kitos lietuvių dramaturgų pjesės nusipelnė teatrų dėmesio- ar visos jos vienodai nuobodžios, ypač istorinės? Kaip šiandien skamba Justino Marcinkevičiaus pjesė - gera aktoriams, kaip teigė Vytautas Anužis, ir pernelyg patetiška šiandienos žiūrovams, pasak literatūrologės Loretos Mačianskaitės? Kiek yra galimų kelių interpretuoti „Katedrą"? Ir kada pagaliau gebėsime vertinti kūrinį ne iš legendos pozicijų? Apie tai provokavo kalbėti Aurimas Švedas, diskutavo literatūrologė Loreta Mačianskaitė, aktoriai Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys ir Vytautas Anužis bei LNDT meno vadovas Audronis Liuga.

Menų faktūros inf.

Foto galerija

Salonas

Vien tik teatrologijos nepakanka
Pokalbis su meno kritiku ir Slovėnijos šiuolaikinio šokio archyvaru Roku Vevaru: „Kritika nėra vien kritikų sritis; ji taip pat yra menininkų atsakomybė“.
Bairoite nėra buvę premjeros, jog nebūtų švilpimo ir trypimo
Pokalbis su teatro dailininku Vytautu Narbutu apie operos „Tristanas ir Izolda“ premjerą Bairoite, kuriai jis sukūrė scenovaizdį.
Intymumo koordinavimas: įgalintas ir saugus aktoriaus kūnas
Pokalbis su „Theatrical Intimacy Education“ organizacijos vadove, intymumo koordinatore Laura Rikard.
Pamatuoti nepamatuojamą
„Meno srityje vertę dažniausiai apibrėžia menotyrininkai, bet verčių esama skirtingų – apie kūrinį galima kalbėti ne tik iš estetinės, bet ir iš kultūrinės-socialinės pusės“, – sako Rusnė Kregždaitė.
Neriboto intymumo vertė
„Intymumas teatre ir šokyje labai skiriasi. <...> Šokyje kūnas automatiškai yra intymus – to nebereikia stiprinti. Judant sunkiau meluoti“, – teigia šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė.
Kūno pažinimas ir judesio tyrinėjimas
„Galimybė nustebti, kurią siūlo šiuolaikinis šokis ir kūno tyrinėjimas, man yra be galo svarbi“, – teigia šokėja ir pirmą savo monospektaklį „Kraitis“ sukūrusi Giedrė Kirkilė.
Ana Ablamonova: „Šiandien galime daug ką, bet meninių idėjų kartais pritrūkstame“
„Nedrįsčiau teigti, kad nebėra kūrėjo kulto arba atėjo vadybos laikas. Dirbame juk visi dėl to paties – įdomaus meno“, – teigia prodiuserė.
Aistė Stonytė: „Plunksna kutenti meškai nosį“
„Kartais atrodo, kad mano tėvų kartoje nėra nė vieno, nemačiusio spektaklio, nors į jį patekti būdavo gana sudėtinga“, – sako filmo „Mamutų medžioklė“ režisierė A. Stonytė.