Karantino ekranuose - monospektaklis-opera „Izadora“

2020 04 15 menufaktura.lt
Scena iš monospektaklio-operos „Izadora“. Mariaus Macijausko nuotrauka
Scena iš monospektaklio-operos „Izadora“. Mariaus Macijausko nuotrauka

aA

2020 m. balandžio 16 d., ketvirtadienį, 20 val. žiūrėsime prieš dvylika metų sukurto monospektaklio-operos „Izadora“ vaizdo įrašą. Spektaklis gimė 2008 m. „Menų spaustuvės“ programoje „Atvira erdvė“. O renginys filmuotas 2009 m. balandžio 4 d. „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje, 2-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA („Naujosios operos akcija“) metu. Tai buvo pirmasis NOA festivalio darbas, jo kūrybinei komandai atnešęs „Auksinį scenos kryžių“ - tąkart nominacijoje „Debiutas / Jaunasis menininkas“. Kiek daug visko po to įvyko...

Junkitės, žiūrėkime, prisiminkime kartu!
Vaizdo įrašas su angliškais titrais.

Transliacija vyks YouTube paskyroje.

* * *

IZADORA
Monospektaklis-opera

Libreto autorius Dainius Gintalas
Kompozitorius Jonas Sakalauskas
Režisierius Agnius Jankevičius
Choreografė Agnija Šeiko
Scenografė Daiva Samajauskaitė
Šviesų dailininkas Nerijus Mačiulaitis

Izadora - Agnė Sabulytė (mecosopranas)

Monospektaklio-operos „Izadora“ veiksmas rutuliojasi psichiatrijos klinikos izoliatoriuje, į kurį neseniai papuolė jauna moteris, samprotaujanti apie neapykantą baletui ir meilę kabrioletams. Gana greitai išaiškėja viena svarbi aplinkybė: į jos rankas dar paauglystėje patekusi Isadoros Duncan knyga „Mano gyvenimas“ yra jos gyvenimo knyga, kuria ji beatodairiškai vadovaujasi. Moteriai pasakojant savo istoriją, pamažu išryškėja, kaip savosios tapatybės netektis ir iškreiptos sąmonės diktatas ją pastūmėjo padaryti baisų nusikaltimą.

Pirmą kartą bendram kūriniui susibūrusią kūrybinę grupę įkvėpė modernaus šokio pradininkės Isadoros Duncan gyvenimas. Tačiau spektaklyje pasakojama toli gražu ne legendinės šokėjos, o ja fanatiškai susižavėjusios ir galų gale su ja susitapatinusios moters istorija, kurią perteikia Agnės Sabulytės kuriamas personažas.

* * *

„Visą valandą būti matomai, tačiau nieko nematyti, visą valandą vesti veiksmą, neturint už ko pasislėpti, tarsi būti nuogai prieš pilną salę apsirengusiųjų, nėra taip paprasta, tačiau A. Sabulytė puikiai susitvarkė su šia užduotimi bei nuoširdžiai ir betarpiškai perteikė psichiatrinėje ligoninėje uždarytos moters pamišimą.“ (Goda Rupeikaitė, Alfa.lt)

„Izadora“ radikaliai ir beatodairiškai kvestionuoja operos apibrėžimą, pavojingai priartėdama prie žanro perversijų ir atsidurdama pačiuose jo paribiuose (dvejonę dėl žanro jaučia ir pati kūrybinė grupė, „Izadorą“ apibūdindama sunkiasvore antraše „monospektaklis-opera“).“ (Asta Pakarklytė, metraštis „Lietuvos teatras“)

„Visas kūrinys, įvardintas kaip monospektaklis-opera, atrodo lyg žaidimas įvairiais teatriniais ir muzikiniais elementais, kuriuos ant vieno siūlo sėkmingai suvėrė Agnius Jankevičius, sąmoningai ar ne pasilikęs antrame plane. O pirmajame, žinoma, Agnė Sabulytė - sukūrusi pamišėlės vaidmenį, ne be trūkumų, tačiau svarų.“ (Sigita Ivaškaitė, kulturpolis.lt)

„Operomanijos“ informacija

Anonsai