Šokio tyrinėjimo platformos „Bitės“ uždaryme - ne šokis ir ne žmonėms

2020 01 17 menufaktura.lt
Marija Baranauskaitė ir jos pasirodymas sofai. Nuotrauka iš organizatorių archyvo
Marija Baranauskaitė ir jos pasirodymas sofai. Nuotrauka iš organizatorių archyvo

aA

Paskutinis šių metų šokio tyrinėjimo platformos „Bitės“ tyrimas nėra skirtas žmonėms, tačiau žiūrovai sausio 19 dieną vis dėlto kviečiami apsilankyti jo pristatyme, vyksiančiame nedidelėje „Studium P“ erdvėje. Tyrimą „Performing for Objects“ vykdo šokėja, cirko ir fizinio teatro atlikėja Marija Baranauskaitė, pastaruosius kelerius metus po Lietuvą ir Europą keliaujanti su spektakliu-eksperimentu „Sofa Project“, skirtu vietinėms sofoms. Kiti stebėtojai taip pat įleidžiami, tačiau jiems kūrėja palieka pasirinkimą - išeiti arba patiems tapti sofa.

Vilniuje drauge su keturiais tyrime dalyvaujančiais menininkais, kuriuos M. Baranauskaitė vadina atvirų ieškojimams žmonių grupe, bus pristatyti iškelti klausimai, proceso ir patirčių refleksijos. Likus kelioms dienoms iki pasirodymo, menininkė pasakoja apie turimas vaidinimo objektams patirtis bei dalykus, kurie mus, žmones, masina žiūrėti kūrybą, skirtą gyvybės ženklų nerodantiems dalykams.

Kodėl žmonės turėtų domėtis tuo, kas dedikuojama objektams?

Remdamasi žmonių atsiliepimais apie „Sofos projektą“ darau išvadas, kad pasirodymai daiktams skatina žmones aktyviai kelti ontologinius klausimus. Tačiau man vis dar sunku atsakyti, ar šiuo metu žmonės turėtų domėtis būtimi. Priskirsiu tai prie tiriamojo darbo klausimų sąrašo.

Kodėl objektams reikia meno?

Manau, kad greičiausiai nereikia. Žinoma, mes, žmonės, negalime to tiksliai žinoti. Bet kodėl turėtume kurti meną tik tiems, kuriems to reikia? Didelė dalis šiuolaikinio meno kūrinių niekam nėra ypatingai reikalingi ir kūrėjai nesistengia, kad jų darbai tokie būtų. Pati plėtodama savo tyrimą jaučiuosi tokių šiuolaikinių kūrėjų bendruomenės dalimi. Visgi sukurti kažką tikrai nereikalingo visada yra labai didelis iššūkis, netgi vargiai įmanomas įgyvendinti, nes beveik visada atsiranda tokių, kuriems tavo kūryba vienaip ar kitaip pasitarnauja.

Ką apie vaidybą objektams išmokote „Sofos projekto“ metu?

Visų pirma, labai daug išmokau apie save, kūrybą, bendradarbiavimą, santykius tarp žmonių, tarp žmonių ir daiktų, tarptautinę rinką, scenos apšvietimą, techninius pasirodymų sprendimus, keliavimą ir, apskritai, gyvenimą. O ką konkrečiai apie vaidybą objektams - negaliu pasakyti, nes nesu tikra, ar tai, ką jiems pristatau, galima vadinti vaidyba. Pasirodydama sofoms niekada nesistengiau kurti konkretų personažą ar kažką vaizduoti - veikiau leidau sau egzistuoti čia ir dabar, būti savimi ir daryti tai, ką noriu, kas man įdomu. Sofos nemato ir nereaguoja, jos neturi poreikio patirti vaidinimą. Todėl savo sceninius įgūdžius plėtoju minimaliai ir ne dėl sofų, o dėl dažnai į šiuos pasirodymus ateinančių žmonių. Juos įsileidžiu, nes jie gali prisidėti prie mano pasiryžimo toliau kurti sofoms. Dėl žmonių atlieku šiek tiek akrobatikos triukų, naudoju melodramos, vaidybinius motyvus. Sofoms nevaidinu, o tiesiog pasirodau, kokia esu.

Kaip vyksta procesas su „atvirų ieškojimams žmonių“ grupe?

Į šią komandą įsijungė keturi kūrėjai: Greta Grinevičiūtė (pasirinkusi kurti skalbimo mašinoms), Denisas Kolomyckis (video kameroms), Barbora Šiaulytė (veidrodžiams), Kaisa Ling (vonioms). Aš jiems pateikiu pasiūlymus-užduotis kaip užmegzti kūrybinį santykį su jų pasirinktais objektais, o jie dalijasi savo atradimais. Šią savaitę jie turėjo nueiti į pasimatymą su objektu, pabūti kartu ir po to aprašyti, kuo šis daiktas skiriasi nuo žmogaus ir kuo jie yra panašūs. Norint sukurti kažką daiktui, minėtus skirtumus labai svarbu įsivardyti, nes daiktų publika tikrai labai skiriasi nuo mums įprastos žmogiškosios. Kitas etapas bus bandymas pačiam pabūti tuo daiktu, tuomet bandymas būti žmogumi, o tada - bandymas būti pusiau žmogumi pusiau tuo daiktu bei šio proceso refleksija. Manau, po tokių patirčių dalyviai bus pasiruošę pereiti į pasirodymo daiktui kūrimo etapą.

Ar jau pavyko atsakyti į išsikeltus klausimus?

Vis dar ne, bet skubiai atsakyti ir nesinori - šiam procesui reikia laiko. Užtat iškilo naujų klausimų: ar žmonės turėtų domėtis ontologiniais klausimais? Jei taip, tai kodėl?

Šiuos ir kitus svarstymus Marija Baranauskaitė drauge su dar keturiais kūrėjais pristatys tyrime „Performing for Objects“ sausio 19 dieną, sekmadienį, 17 valandą „Studium P“ (Pylimo g. 20). Įėjimas laisvas.

Anonsai