Tūkstančio veidų vyriškis: baleto artistas Voldemaras Chlebinskas

2019 11 18 menufaktura.lt
Baleto artistas Voldemaras Chlebinskas. Martyno Aleksos nuotrauka
Baleto artistas Voldemaras Chlebinskas. Martyno Aleksos nuotrauka

aA

Lapkričio 23 d. 16 val. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) Kamerinėje salėje įvyks baleto istorikės ir kritikės Livijos Gulbinaitės knygos „Tūkstančio veidų vyriškis“ pristatymas. Knyga pasakoja apie kelis dešimtmečius LNOBT scenai pašventusį šokėją Voldemarą Chlebinską.

Monografijos pristatyme dalyvaus V. Chlebinskas, knygos autorė L. Gulbinaitė, LNOBT baleto direktorė Rūta Railaitė-Butvilienė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus pedagogė Aušra Gineitytė, choreografas Martynas Rimeikis, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, baleto solistai Olga Konošenko, Greta Gylytė, Stanislav Semianiura ir Aistis Kavaliauskas.

Talentingas šokėjas ir aktorius V. Chlebinskas (g. 1951) baleto scenoje - nuo 1970-ųjų, kai, vos baigęs M.K. Čiurlionio meno mokyklos Choreografijos skyrių, tapo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro stažuotoju, o vėliau - ir solistu. Tarp jo sukurtų vaidmenų - Kopelijus (Léo Delibes´o „Kopelija“, Vytauto Brazdylio ir Kirilo Simonovo pastatymai), Hilarijonas (Adolphe´o Adamo „Žizel“), Rotbaras (Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeras“), Droselmajeris (P. Čaikovskio „Spragtukas“), fėja Karabos (P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“), Espada ir Gamašas (Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“), Medžė (Hermano Løvenskioldo „Silfidė“), Marcelina (Ferdinado Héroldo „Tuščias atsargumas“), Tebaldas, Kapuletis ir tėvas Lorencas (Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“, Nikolajaus Bojarčikovo ir Vladimiro Vasiljevo pastatymai), Kareninas (Rodiono Ščedrino „Ana Karenina“), Žaltys piršlys (Eduardo Balsio „Eglė - žalčių karalienė“), Pinčiukas (Viačeslavo Ganelino „Baltaragio malūnas“), Zorba (Mikio Teodorakio „Graikas Zorba“) ir kiti.

V. Chlebinskas sukūrė nemažai koncertinių numerių, tarp kurių - „Toreadoras“ (George´o Bizet ir Rodiono Ščedrino „Karmen siuita“), „Adagietto“ (pagal Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijos dalį). Dalyvavo šokio spektakliuose - Anželikos Cholinos „Moterų dainos“, Vytenio Pauliukaičio ir Ariko Krupo „Kurto Vailio moterys“. Kūrė su daugeliu žymių choreografų, tokių, kaip rusų baleto meistrai Nikolajus Bojarčikovas, Vladimiras Vasiljevas, Kirilas Simonovas. Su LNOBT baleto trupe gastroliavo Olandijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Danijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Švedijoje, Egipte, Zaire, Angoloje, Sirijoje, JAV.

Knygą „Tūkstančio veidų vyriškis“, kurią išleido „Krantų redakcija“, iliustruoja daugiau nei šimtas nuotraukų. Jose užfiksuoti artisto vaidmenys, kasdienio gyvenimo ir repeticijų akimirkos. Apie V. Chlebinską knygoje mintimis dalinasi choreografas Elegijus Bukaitis, LNOBT simfoninio orkestro dirigentas Martynas Staškus, buvęs baleto solistas ir pedagogas Vaclovas Sasnauskas, pedagogė, buvusi M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovė Lili Navickytė-Ramanauskienė, buvusi baleto artistė, LNOBT baleto koordinatorė Jolanta Davolytė, gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras Jokūbas Fišas, operos solistė ir pedagogė Sigutė Stonytė, baleto mecenatė Raminta Kuprevičienė, teatro ir kino aktorė Rasa Kirkilionytė, buvusi baleto solistė, pedagogė Aušra Gineitytė, LNOBT prodiuseris Artūras Alenskas, buvęs baleto solistas, choreografas Jurijus Smoriginas, buvusi baleto solistė, LNOBT baleto direktorė Rūta Railaitė-Butvilienė, buvęs baleto solistas Andrius Žužžalkinas, buvęs baleto solistas ir pedagogas Vytautas Kudžma.

Knygos autorė Livija Gulbinaitė (g. 1955) - choreografė, pedagogė, žurnalistė, baleto istorikė ir kritikė. Savaitraščiuose „Gimtasis kraštas“, „Dienovidis“, „Literatūra ir menas“, dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Respublika“, žurnaluose „Muzikos barai“, „Bravissimo“, „Krantai“ paskelbė straipsnių apie Lietuvos baleto meną ir fotografiją, nuo 1999 m. bendradarbiavo rengiant Visuotinę lietuvių enciklopediją. „Tūkstančio veidų vyriškis“ - trečioji L. Gulbinaitės knyga apie baleto meną. 1999 m. buvo išleista knyga „Akimirkos vaikai“ - keturiolikos Lietuvos baleto artistų kūrybinių portretų rinkinys, o baleto primarijaus Petro Skirmanto kūrybinę veiklą apibendrino 2014 m. išleista knyga „Neprarastas laikas. P. S. Laiškai“.

Anonsai