Gintarui Varnui – nacionalinė premija

2005 12 12

aA

Šiandien Kultūros ministerijoje paskelbti nacionalinės premijos laureatai. Tarp devynių kūrėjų – teatro režisierius Gintaras Varnas.

Šįmet, skirtingai nuo ankstesnių metų, Gintaras Varnas neturėjo konkurentų  – teatro srityje jis buvo pristatytas vienas. „Konkurentais“ buvo muzikai, dailininkai ir rašytojai, kurių buvo pateikta daugiausia kandidatūrų. „Tačiau tai tik patvirtina, kad Lietuvoje tikrai daug gerų menininkų“, – sakė Nacionalinės premijos komisijos pirmininkas literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Gintarui Varnui premija paskirta „už  šiuolaikinio  žmogaus vidinio pasaulio įžvalgas“ jo sukurtuose spektakliuose. Nacionalinės premijos vertais per pastaruosius penkerius metus buvo pripažinta Jeano-Luco Lagarce‘o „Tolima šalis” (2001), Marinos Carr „Portija Koglen” (2002), Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ bei  „Nusikaltimas ir bausmė“ pagal Fiodorą Dostojevskį (abu 2004). Šie visi spektakliai sukurti Kauno dramos teatro scenoje. „Merlinas“ sukurtas bendradarbiaujant Kauno dramos teatrui su Menų spaustuve ir rodytas jos patalpose, Kauno  sandėliuose, Klaipėdos kruizinių laivų terminale, Gdansko laivų statykloje. Pastarasis spektaklis, pasak Vilniuje 2004 m. viešėjusių pjesės autorių, buvo viena įspūdingiausių jų regėtų „Merlino“ fantazijų.

Scena iš spektaklio „Nekalti”. Gintaro Česonio nuotrauka
Visi šie spektakliai yra pelnę „Kristoforus“, Kauno „Fortūnas“  ir „Auksinius scenos kryžius“ už geriausią režisūrą, šie apdovanojimai buvo paskirti ir kitiems šių spektaklių kūrėjams – dailininkams, scenografams, aktoriams.

Iš interviu:

Rūta Oginskaitė. O kada į tavo gyvenimą atėjo teatras?
Gintaras Varnas. Mokykloje. Bet dažniau eidavome į Operos teatrą, vos ne kiekvieną vakarą. Tada jis buvo Basanavičiaus gatvėje. Kai Operos teatras persikėlė į naujus rūmus, vaikščiojau rečiau. Kokie bilietai?! - Mokėjome įeiti, visas moterėles prie durų pažinojome (ta pati praėjimo „sistema“ yra išlikusi ir šiandien „operhauze“). 

Baigęs mokyklą dirbau Rusų dramos teatre scenos darbininku, apšvietėju (1979-1982 m.), dar ir karjerą padariau – buvau, atrodo, režisieriaus padėjėju. Kažkada reikėjo pavaduoti vieną aktorių ir mane įvedė į spektaklį. Ivanas Petrovas privertė vaidinti. Labai nepatiko, jaučiausi kvailai, ne savo vietoje.” (Teatras, 2004, Nr.2-3)

Menų faktūra sveikina režisierių ir primena, kad kita Nacionalinės premijos laureato premjera įvyks šį penktadienį, gruodžio 16 d., ir 18 d. Kauno dramos teatre – Dea Loher „Nekalti“.

Menų faktūros inf.

Naujienos