Antradienį Jeruzalėje prasidėjusiam tarptautiniam festivaliui pranešta, kad tam tikri jame numatyti spektakliai negali būti finansuojami iš valstybės biudžeto. Kodėl? Kaip teigia theguardian.com, prasidedant vienam svarbiausių šalies šiuolaikinio šokio festivalių, į visuomenės akiratį grįžo konfliktas tarp drakoniška vadinamos kultūros ministrės ir menininkų, savo pastatymuose rodančių nuogą kūną.
Jau trečią kartą šiemet didelis Izraelio meno festivalis - šįkart Tarptautinė Jeruzalės šokio savaitė - sulaukė pareiškimo iš oficialių institucijų, atstovaujančių kultūros ministrei Miri Regev, kad neleidžiama naudotis valstybiniu finansavimu trims iš dvidešimt aštuonių programos pasirodymų, nes juose artistai dalinai arba visiškai apsinuogina.
Festivalio, pritraukiančio šokio festivalių organizatorius iš viso pasaulio, programėlėje bus pažymėta ne tik tai, kuriuose spektakliuose esama nuogo kūno, bet ir faktas, jog jie neremiami nei Kultūros ministerijos, nei miesto savivaldybės. Taip nuspręsta, nepaisant Izraelio generalinio prokuroro pavaduotojo nuomonės, jog tokia išlyga yra neteisėta.
Įtampa Izraelio kultūriniame gyvenime jaučiama jau kuris laikas ir yra tiesiogiai susijusi su tuo, jog Miri Regev drauge su kitais dešiniojo sparno ministrais, į meną žiūrinčiais kaip į „kairuolišką ir elitinį“, pradėjo kištis į kultūrinius procesus: jie ėmė kontroliuoti teatro ir kino industriją, mokyklose privalomą literatūrą, nurodinėti, kas turėtų gauti prestižinius Izraelio meno apdovanojimus.
Tai, ką dabar patiria Jeruzalės šokio savaitė, galima laikyti incidento tęsiniu, nes panašiai kultūros ministrė kišosi ir į šią vasarą vykusį Izraelio festivalį. Jame taip pat buvo diskriminuojami du nuogą kūną rodantys pasirodymai. Vyriausybės pastabų bei reikalavimų pareikšta ir neseniai pasibaigusiam Curtains Up šokio festivaliui.
Tarp neįtikusių menininkų - šokio spektaklio The Restlessness of Winged Creatures bendrakūrėjai ir atlikėjai Adi Shildan ir Niras Vidanas. Jie reziduoja Izraelyje ir Berlyne, o drauge kuria jau penketas metų. Menininkai teigia, kad šio jų pastatymo tikslas - kvestionuoti stereotipus, dekonstruoti lyties suvokimą, kviečiant žiūrovus stebėti atlikėjų kūnus pasirodymo metu. Tai principinės jų spektaklių temos. Savo bendradarbiavimą abu šokėjai yra nutarę įrėminti būtent temų pasirinkimu: Adi Shildan ir Niras Vidanas nuolat tiria tapatybę, bendruomeniškumą, priklausomybę, pasipriešinimą ir laisvę, kviesdami prie jų prisidėti ir kitus menininkus.
Choreografės, šokėjos ir šokio terapeutės Adi Shildan teigimu, bandymai atimti finansavimą iš pasirodymų, kuriuose rodomas nuogas kūnas, yra tik dalis didesnių Izraelio konservatorių kėslų susiaurinti viešąją komentarų erdvę. „Šiuolaikiniame šokyje nuogumas nėra neįprastas dalykas. Tačiau mes, kuriantieji Izraelyje, esame per žingsnį atsilikę nuo Europos. Pasirodymo metu abu su Niru Vidanu esame be marškinėlių, tačiau pasipiktinimą kelia tik moters kūnas,“ - pastebi menininkė. Anot jos, tai yra ir žinutė visiems menininkams: „Praktiniu požiūriu esu iš dalies priklausoma nuo valstybinio finansavimo. Taip sukuriamas santykis tarp institucijos ir kūrėjo, o kai valdžia ima kištis į turinį, tampa pavojinga. Menas turėtų būti kuriamas ne taip, o kultūros ministrės formuojama atmosfera... Ji akivaizdžiai juntama tiek menininkų pasirinkimuose, tiek ir festivaliuose.“ Savo socialinio tinklo asmeninėje paskyroje šokėja sudėjo nuorodas į straipsnius apie nuogo kūno draudimą Izraelio scenose ir parašė, kad „dabar atėjo svarbus laikas veikti prieš balsus, kurie siekia riboti raiškos laisvę Izraelyje.“
Šokėjui Nirui Vidanui kultūros ministrės užmojai irgi atrodo bauginantys, o pastaba apie nuogą kūną festivalio programėlėje, jo manymu, iš viso neaišku kam skirta - gal vien tik provokacijai kelti. Jų spektaklis numatytas rodyti sekmadienį.
Ruby Edelmanui, vienam iš šokio namų Machol Shalem, organizuojančių šį festivalį, režisierių, kilęs incidentas taip pat buvo netikėtas. „Tuose spektakliuose net nepastebėjau nuogumo, nes kai žiūriu spektaklį, man rūpi, ar jis geras. Tad buvau nemaloniai nustebintas. Be to, spektakliai paprastai vyksta uždarose patalpose, taigi politikams nėra ko baimintis, kad bet kas galės spoksoti į nuogas krūtis, eksponuojamas viešumoje.“
Jo teigimu, viskas prasidėjo, kai religingas dešiniojo sparno tarybos narys sparčiai konservatyvėjančioje Jeruzalės savivaldybėje atkreipė dėmesį į tris pastatymus. Nors pats Edelmanas stengiasi išvengti nesutarimų su valdžia, jis jaučia, kad valdžios pastangos nutraukti finansavimą pastatymams, kuriuose rodomas nuogas kūnas - tai ir galimybė politikams kurtis tariamai teigiamą įvaizdį. „Jeruzalėje yra daug politinių srovių, o viena jų - smarkiai ultra-ortodoksinė. Jie turi didelę įtaką savivaldybėje ir siekia parodyti, kad miestas tampa konservatyvesnis.“ Edelmanas sutinka, kad tai - tik kylančios didesnės grėsmės dalis, tačiau teigia bandantis „išjungti baltąjį politinį triukšmą“ ir rūpintis vien menu. „Svarbu paminėti, kad mes nesame atitrūkę nuo jautrių Jeruzalės bendruomenių temų. Pavyzdžiui, kuriame bendruomeninį šokio projektą vien su ultra-ortodoksėmis moterimis. Mes suvokiame, kokia įvairi ir sudėtinga yra Jeruzalė. Minėtojo projekto atveju mums visiškai aišku, kad tai bus pastatymas, kurio nepamatys joks vyras.“
Kaip pastebi finansavimo savo projektui festivalyje negavę menininkai, nepaisant to, jog visai akivaizdu, kad finansavimo jie negaus ir ateityje, pati situacija turi ir pozityvių aspektų. Choreografė Adi Shildan sako: „Tai mane įkvepia, drąsina rodyti dalykus, kurie yra tikri. Turiu nuojautą, kad galbūt daugiau menininkų apsinuogina ir apsinuogins, ir tai bus kaip atsakas tam, kas dabar vyksta.“
Parengė Diana Gancevskaitė
