Gana klasikines dainininkų vokalo partijas papildo išraiškingas aktorės Ievos Savickaitės pantomimos vaidmuo, kuris veikia kaip jungiamasis dramatinio veiksmo elementas.
Globalizacijos ir tapatybės temos pernelyg dažnos šiandienos kultūroje, kad tokią dviejų festivalio spektaklių sąsają suvoktume kaip sąmoningą pasirinkimą, o ne atsitiktinumą.
Kad ir kaip bandytume scenoje išvengti žmogaus, bet kokiam veiksmui atlikti pirmiausia bus reikalingas būtent jis.
Įgyvendindamas Jaunųjų kūrėjų programą, LNDT ne tik siekia plėsti auditoriją ir suteikti platformą jauniems menininkams, bet ir prisiima riziką.
Ką veikti žiūrovui, kuris nėra klubų mėgėjas ir jam neįdomu dėl vieno teiginio išaiškinimo teatre praleisti kelias valandas?
Spektaklis priverčia atsisukti į žmogaus buitiškumą, kuriame visada ieškoma šventės, gyvenimo kaip ekskursijos. Tačiau akivaizdžiausia čia – atpažįstama monotonija.
Tai jau antras šokio kultūros mėginimas judesiu prakalbinti anksti mirusio, tačiau spėjusio išgarsėti grafiko kūrinius.
Klaipėdoje vyko III-asis festivalis „TheATRIUM“, teatro vitrina „made in Lithuania“: 15 skirtingų spalvų, kurios – visai logiška – buvo skirtingo ryškumo.
Spektaklis nėra žaisminga, vaizduotę ugdanti kelionė, tai rimtas ir sunkus pokalbis apie nusikaltimą, bausmę, praradimą ir gyvenimą.
