Šį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras mini savo 75-ąjį gimtadienį. Ta proga greta numatomų premjerų vyks renginių ciklas, kurio metu bus kalbamasi su svarbiausiais šiame teatre spektaklius kuriančiais režisieriais.
Sausio 15 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Mažojoje salėje - pirmasis šio ciklo renginys - vakaras, skirtas režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybai. Jame dalyvaus pats režisierius ir visų kartų jo mokiniai - režisieriai Oskaras Koršunovas, Agnius Jankevičius, Tadas Montrimas, aktoriai Arūnas Sakalauskas, Dalia Michelevičiūtė, Džiugas Siaurusaitis, Rasa Samuolytė, Petras Kuneika ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros I kurso studentai. Renginio moderatorė - Daiva Šabasevičienė.
Renginys nemokamas.
Renginio proga teatro fojė (prie Didžiosios salės) veiks paroda, skirta režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Lietuvių režisūrinės mokyklos kūrėjas
Režisierius Jonas Vaitkus (g. 1944), sukūręs daugiau kaip 90 spektaklių, kiekvienu nauju darbu turtina ne tik savo teatro įvaizdį, bet ir aktoriaus meno, scenografijos, teatro muzikos sritis.
Jonas Vaitkus 1969-1974 m. studijavo Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute (dabar - Sankt Peterburgo valstybinė teatro akademija), 1974-1975 m. dirbo Šiaulių dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1975-1978 m. - Kauno valstybinio akademinio dramos teatro režisieriumi, o 1980-1988 m. - šio teatro vyriausiuoju režisieriumi. 1988 m. atvykęs į Vilnių, Vaitkus iki 1995 m. buvo Lietuvos valstybinio akademinio (dabar - nacionalinio) dramos teatro meno vadovu, o nuo 2008 m. vadovauja Lietuvos rusų dramos teatrui.
Vaitkus priklauso tradicijai, kurios pradininkai yra Konstantinas Stanislavskis, Vsevolodas Mejerholdas, Bertoldas Brechtas. Vaitkus siekia ne tik išplėsti teatro ribas, bet, remdamasis klasikinio teatro pagrindais, naudodamas klasikinės teatro mokyklos metodus, kuo giliau prasiskverbti į kuriamo spektaklio turinį.
Daugiausia spektaklių Vaitkus sukūrė Kauno ir Vilniaus scenose, taip pat dirbo Šiauliuose, Klaipėdoje, keletą spektaklių pastatė užsienyje - Bostono, Stokholmo, Sankt Peterburgo, Kopenhagos, Oslo, Tokijo teatruose.
Visi jo spektakliai pasižymi raiškia koncepcija ir išradingomis formomis, nemažiau svarbūs yra ir ir aktoriniai darbai. Tai byloja Vaitkaus režisūros modelių - politinio, socialinio, poetinio - įvairovę.
Vaitkus - aktyvus meninės traukos centras. Nuo pat kūrybinės veiklos pradžios jis mokėdavo teatru užkrėsti daugelį žmonių, jo dėka teatre vaidinti pradėjo žinomas Lietuvos kino aktorius Juozas Budraitis. Dirbant Kauno teatre jam buvo leista surinkti aktorių kursą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1981-ųjų Vaitkus paruošė aštuonis aktorių kursus.
Vaitkus yra ir dramos režisūros specialybės Lietuvoje iniciatorius, parengęs du (1988-1993; 1999-2003 m.) režisierių kursus. Pirmojo režisierių kurso diplomantai Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas sėkmingai dirba Lietuvos teatruose. Pastaruoju metu nemažai kuria ir antrosios Vaitkaus režisierių laidos absolventai Agnius Jankevičius ir Albertas Vidžiūnas. Visi Vaitkaus mokiniai jau tapo savo mokytojo partneriais ir varžovais, be jų kūrybos neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės Lietuvos teatro panoramos.
Nuo 1991 m. Vaitkus kaip pedagogas dirba ir užsienyje - yra buvęs Emersono koledžo (Masačūsetsas, JAV) Atlikėjų meno fakulteto vizituojančiu vaidybos dėstytoju. Nuo 1992 m. su pertraukomis dėstė Skandinavijoje, buvo Oslo (Norvegija) valstybinės aukštosios teatro mokyklos (Staten Teater Högskole) vizituojantis vaidybos dėstytojas (1992-2002), taip pat dėstė Helsinkio (Suomija) valstybinėje aukštojoje teatro mokykloje (2000), Kopenhagos (Danija) nacionalinėje teatro mokykloje (2005) ir Krokuvos (Lenkija) teatro akademijoje (2005).
Jonui Vaitkui visais laikas rūpėjo išugdyti menininką asmenybę. Tai ryšku žvelgiant ne tik į mokinių režisierių darbus, bet ir į aktorių vaidybą - dauguma jo paruoštų aktorių pasižymi puikia fizine forma, geba dainuoti, šokti, groti įvairiais muzikos instrumentais, linkę į aktyvų savo ir kuriamo personažo dialogą. Tad teatro pedagogikos srityje Joną Vaitkų taip pat galima laikyti reformatoriumi. Kartu su Eimuntu Nekrošiumi jie išplėtė aktorinės mokyklos sampratą ir visam Lietuvos teatrui atvėrė galimybes žengti į naujojo teatro erdvę.
