Nors visi žino, kad pasakos apie Raudonkepurę siužetas yra „baisus“, tačiau ši post-pasaka bus netikėta.
Per Kalėdas, per krikštynas, per jubiliejus, pirmąsyk susitikę su savo antrosios pusės gimine, važiuodami pusbrolių ir pusseserių vestuves…
Nacionalinio Kauno dramos teatro gastrolės Vilniuje du balandžio vakarus: Moliere´o komedija ir vakarinis spektaklis „Žydroji paukštė“.
„Kalės vaikai“ nukelia į XVIII amžiaus Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.
Žiūrovai sėdės ne salėje kaip įprasta, bet pačioje veiksmo erdvėje, tarsi „girioje“, bus apsupti vaizdų ir garsų.
Spektaklio centre – jauna, patraukli ir talentinga moteris. Ji ieško kelių į meilę ir bendrystę, bet vis grįžta ten, kur tarpsta gerai pažįstama vienatvė.
Ar jums neprimena beprotnamio gyvenimas, kuriame kaukės keičiasi greičiau negu oras?
Galima pasakyti, kad dabar atsirado „juodos dėžutės“ testavimas. Ir dokumentiniame teatre reikia išsiaiškinti, kur yra ribos ar jų nėra.
Kultūros fabrike apsilankę festivalio žiūrovai galės pasirinkti, kokį jauną teatrą jie nori matyti, o po spektaklių ir išsakyti savo lūkesčius ar pastebėjimus.
