Motušė Kuraž, kurią vadina virtuoziškas aktorius Darius Meškauskas, – tarsi koks senų laikų riteris nuolat lydima orkestrėlio.

Vakaro metu Ligita Kondrotaitė skaitys poeziją iš paskutinės Valdemaro Kukulo parašytos knygos „Saulėlydis mano giesmė“.

Režisierius subtiliai derina Hoffmanno eiliuotose pasakose užkoduotą ir Binkio vertime puikiai išlaikytą komizmą, muzikalumą, teatrališkumą bei žodžių žaismę.

Pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkeliama į garažą, o septynis nykštukus vaidins grąžtas, plaktukas, pjūklas, kirvis, replės bei kiti garažo įrankiai.

Šios gastrolės taps plačiausiai auditorijai skiriamu Estijos nepriklausomybės 100-mečiui pažymėti skirtu kultūros renginiu mūsų šalyje.

Voicekų šiuolaikiniame pasaulyje – daugybė. Voicekų širdis pakeičia taisyklingumo motorai, diktuojantys „reikalu“ pagrįstą gyvenimo ritmą.

Pašėlusiai įdomu matyti, kaip tie du žmonės bendrauja scenoje, improvizuodami seka vienas kitą, prisiveja, pasigauna ir pratęsia, kaip mėgaujasi tuo, ką groja, ir vienas kitu.

Kūrėjai kvies pamąstyti kodėl gyvename, kas yra laikas, kodėl jo nevertiname ir, galiausiai, kas bus, kai mūsų laikas pasibaigs.

Režisierė Gulnaz Balpeisova rengiasi pasakoti romantišką meilės istoriją: vaizdžiai, aiškiai, atvirai, emocionaliai.