Spektaklio „Virimo temperatūra 5425“ aktorių interviu prieš premjerą
Ar lengva pastebėti grožį kasdienybėje?
Gražią gamtą, gražų žmogų, gražią svajonę, gražų poelgį, gražų pomėgį, gražią rašyseną, gražią šypseną... Ar dar ...
Mums jau tapo įprasta ir kasdieniška, kad pasaulio pabaigos diskursas cirkuliuoja visais informacijos kanalais ir jau tapo nuobodžiu kasdienybės fonu, kurio monotonija užtušuoja grėsmės realumą, nuolat skandinamą prieštaringuose argumentuose. Taigi, nors visi kalba apie įvairias katastrofas, tikėjimas jų galima realizacija yra paradoksaliai sumažėjęs, įgavęs nejautrą. Todėl šiandien menininkui, kūrėjui, autoriui tenka įveikti apsiskaičiusio žiūrovo skepticizmą: juk visiems žinoma, kad beveik joks siūlomas žanras šiandien beveik nebeveikia visuomenės, nes stebėtojas/žiūrovas tiesiog gali ramiai mėgautis visuotinės žūties reginiu ir taip patenkinti aštrių pojūčių poreikį - saugiai sėdint. Tad kaipgi dar galima interpretuoti, eksploatuojamą meno kūrinį, kad jis priartėtų arčiau žiūrovo? AAT, ieškodamas universalesnio pamato, atsirėmė į mums seniai rūpimą kasdienybės problematiką, į potencialiai katastrofiškos kasdienybės sampratą - priešingą su ja siejamoms rutinos ir monotonijos jausmo patirtims. Technologijų apraizgytoje kasdienybėje kiekviena „techninė kliūtis“, kaip antai, laikinas interneto ryšio praradimas, yra kad ir maža, bet „katastrofa“, sutrikdanti šiaip nejuntamą kasdienybės laiko tėkmę.
Spektaklio „Virimo temperatūros 5425” aktoriai atsakė į šiuos klausimus prieš artėjančią premjerą:
Vardas, pavardė?
Personažo vardas?
Du sakiniai apie kūrybinį procesą?
Trys sakiniai, apibūdinantys sukurtą veikėją?
Ar galima rasti tavo personažą šiandien gatvėje, kasdienybėje? Ir kur?
Ko palinkėtum savo veikėjui/ai, sutikęs jį/ją realiame gyvenime?
Ko tavo personažas bijo?
Kas tau yra virtuvė, su kuo ši erdvė asocijuojasi?
Ar gera būti scenoje su šia komanda?
Ar jaudiniesi dėl artėjančios premjeros? Kodėl?
Kokiu sakiniu kviestum žiūrovą į premjerą?
1.
Vardas, pavardė?
Tadas Gryn.
Personažo vardas?
Ričardas.
Du sakiniai apie kūrybinį procesą?
Kažkoks labai buvo ramus kūrybinis procesas, jokios įtampos, malonus, išskyrus tai, kad repetuodavom vakarais ir grįžus namo jau būdavo per vėlu kažką daryti.
Trys sakiniai, apibūdinantys sukurtą veikėją?
Dar nesukurtas, nebaigtas, mes dar tik einam į pasimatymą su juo. O šiaip - mielas vyriškis.
Ar galima rasti tavo personažą šiandien gatvėje, kasdienybėje? Ir kur?
Kiekvieną personažą galima rasti gatvėje, absoliučiai kiekvieną. Ir turbūt tokį, kaip Ričardas galima rasti ne vieną.
Ko palinkėtum savo veikėjui/ai, sutikęs jį/ją realiame gyvenime?
Palinkėčiau gyventi šiandiena, geriausiu atveju, rytojumi, bet ne vakar diena.
Ko tavo personažas bijo?
Aplinkinių nuomonės.
Kas tau yra virtuvė, su kuo ši erdvė asocijuojasi?
Rytas su rytine kava. Asocijuojasi su vandeniu, šiek tiek su šeima, su rytine saulės šviesa.
Ar gera būti scenoje su šia komanda?
Mes dar nebuvome scenoje. Nieko, visai neblogai, pažiūrėsim, kaip bus per premjerą. Tada galėsiu atsakyti į šitą klausimą.
Ar jaudiniesi dėl artėjančios premjeros? Kodėl?
Dar nesijaudinau, tik šiandien ryte pagalvojau ir atsirado kažkoks jaudulys. Prieš tai jaučiausi labai ramiai.
Kokiu sakiniu kviestum žiūrovą į premjerą?
Ateikit, ateikit, ateikit.
2.
Vardas, pavardė?
Monika Poderytė.
Personažo vardas?
Martyna.
Du sakiniai apie kūrybinį procesą?
Visą procesą, kaip ir visus kitus, kuriuose dalyvavau pas Artūrą, galiu apibūdinti kone vienu žodžiu - ieškojimas. Toks buvo ir “Virimo temperatūros 5425” procesas - nesibaigiantys ieškojimai, atradimai, galvojimai, mąstymai, klaidos, pojūčiai, patys nuoširdžiausi ir tikriausi bandymai suvokti, kas vyksta tų žmonių/personažų galvose, kas vyksta šiandien.
Trys sakiniai, apibūdinantys sukurtą veikėją?
Martyna - prislėgta, žavi, be galo naivi, rūpestinga, jautri moteris, ieškanti laimės ir ramybės daiktuose. Ji labai ir, galiu teigti, tikrai per daug pasitiki aplinka, kitais žmonėmis, tiki kiekvienu menkniekiu, kuris jai atrodo galintis išgelbėti ją nuo kasdienės rutinos, iš to, ką ji su Ričardu (vyru) vadina savo sūnumi. Ji stengiasi visą grožį, tikrumą, švelnumą surasti kasdienybėje.
Ar galima rasti tavo personažą šiandien gatvėje, kasdienybėje? Ir kur?
Mūsų aplinkoje yra, net turbūt gausu tokių moterų, kaip Martyna. Žinoma, čia jos kiek naglesnės, savanaudiškesnės, nei ji. Dažnai tokias moteris galima sutikti, turbūt, prabangiuose restoranuose, parduotuvėse, prekybos centruose, filharmonijose (jei tai koks nors aukšto lygio koncertas). Galvoju, kad būtent tokios, kaip Martyna, moterys dažniausiai lankosi ten, kur jos gali pailsėti nuo sėdėjimo kiaurą dieną savo viloje, arba ten, kur nusiveda vyras.
Ko palinkėtum savo veikėjui/ai, sutikęs jį/ją realiame gyvenime?
Palinkėčiau pradėti kalbėti. Tas nenusakomai žavus naivumas pražudytų Martyną tokioje realybėje, kurioje esame mes. Palinkėčiau atsigręžt į žmones, juos pamatyti, su jais kalbėti ir rūpintis jais, o ne kaupiamais lūpdažiais, puodais, kėdėmis ar kitais daiktais.
Ko tavo personažas bijo?
Martyna bijo pripažinti: save, savo vyrą, savo sūnų, savo namus, savo gyvenimą...
Kas tau yra virtuvė, su kuo ši erdvė asocijuojasi?
Virtuvė, taip primityviai sakant, yra vieta, kur gaminamas maistas. Nežinau. Vieta, kurioje prasideda kiekvienas rytas, verda kava, ruošiami pusryčiai... Tokia ramybės ir skonių vieta.
Ar gera būti scenoje su šia komanda?
Su Valerijum ir Tadu būti scenoj - išbandymas. Nepaisant to, koks rimtas, kupinas ieškojimų ir rimtų klausimų buvo pats procesas, šitoj medžiagoj mes atradom daug, tokio, gyvenimiško absurdo. O kai tas absurdas perkeliamas į sceną, tai tiesiog... Sunku buvo ne vieną ir ne du kartus išbūti scenoj nesijuokus. Pasitikiu šitais žmonėmis ir žinau, kad esam scenoj tikra KOMANDA.
Ar jaudiniesi dėl artėjančios premjeros? Kodėl?
Aišku jaudinuosi. Kodėl? Nes jeigu nesijaudinčiau, reiktų labai gerai susimąstyt ar man viskas gerai. Iš tikrųjų. Nemoku nesijaudinti, man tai tiesiog atrodo normalu. Jaudulys (žinoma, ne perdėtas) man yra variklis, tereikia jį suvaldyt ir jis scenoj tau labai padeda.
Kokiu sakiniu kviestum žiūrovą į premjerą?
Ateik sekmadienį, kol neišvirė smegenys sėdint ant sofos galvojant : “kur nueiti”.
3.
Vardas, pavardė?
Valerijus Kazlauskas.
Personažo vardas?
Artūras.
Du sakiniai apie kūrybinį procesą?
Kūrybinį procesą apibūdinčiau chaotišku. Taip dažniausiai nutinka repetuojant su Artūru, pradedi nuo vieno dalyko, bet viskas užsibaigia visai kitaip. Bet manau, kad kiekvienas toks procesas turėtų būti, daug ieškojimų ir nežinomybės.
Trys sakiniai apibūdinantys sukurtą veikėją?
Nenuspėjamas keistuolis, klausytojas, jis kaip „giltinė“ laukiantis tinkamo momento atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje. Iš išorės atrodantis gan maloniai, bet viduj nuodingas.
Ar galima rasti tavo personažą šiandien gatvėje, kasdienybėje? Ir kur?
Spėju, kad režisierius sąmoningai pasirinko mane šiam vaidmeniui, nors savęs keistuoliu ir nelaikau, bet žinau, kad daugeliui atrodo priešingai.
Ko palinkėtum savo veikėjui/ai, sutikęs jį/ją realiame gyvenime?
Bijočiau tokio žmogaus, tai net nežinau ko ir palinkėti žmogui, kurio bijai.
Ko tavo personažas bijo?
Savęs.
Kas tau yra virtuvė, su kuo ši erdvė asocijuojasi?
Šiandien virtuvė man tapo niekiniu dalyku, bet stengiuosi susigrąžinti prasmę joje. Pagavau pats save, kad neberandu laiko pabūti ramiai savo namuose, papusryčiauti, papietauti ar pavakarieniauti, galų gale ramiai pabūti pats su savimi. Aš visur skubu, lekiu, randu kitų darbų, todėl savo laiką virtuvėje net nesuprantu kaip, bet tiesiog prabėgu.
Ar gera būti scenoje su šia komanda?
Kadangi su režisieriumi tai ne pirmas darbas ir esame atradę bendrą kalbą, tai pat ir su kolege Monika Poderyte, tai viskas vyksta sklandžiai ir smagiai. Tai pat džiaugiuosi kad prie komandos prisidėjo ir Tadas Gryn, kuris įnešė naujos gyvasties į mūsų darbą.
Ar jaudiniesi dėl artėjančios premjeros? Kodėl?
Žinoma, visada jaudinuosi prieš premjeras, įdomu, kaip čia viskas atrodys galutiniame variante, kas suveiks ir kas neveiks, medžiaga yra ganėtinai paini, todėl jaudinuosi, ar žiūrovas perskaitys mūsų mintį.
Kokiu sakiniu kviestum žiūrovą į premjerą?
Ateik, pamatysi ko nematęs.
***
Spektalio premjera: gruodžio 17 d. 19 val. Menų spaustuvėje.
Bilietai platinami: http://www.tiketa.lt
Daugiau informacijos apie spektaklį galite rasti: www.areimosteatras.lt
