Reikšmės persidengia, o matomi vaizdai suteikia galimybę kurti daugialypes asociacijas, kurios kartais gali būti tarpusavyje nesuderinamos.

Šokio spektaklius galime stebėti 2018 ir 2019 kalendoriniais metais, o ne per du – sausio ir vasario – mėnesius kaip įprasta Lietuvoje.

Aktorius susitelkė ties Bakunino humoru, nuopoliais ir visaapimančia energija. Publika tai greit pagavo, jie juokėsi, skaitė ir mąstė kartu.

Sakoma, kad būtent jo choreografija - dinamiška, stipri, energinga - šešto dešimtmečio pradžioje nubrėžė amerikietiškojo šokio standartus.

„Naujieji politikai mūsų nepasigailės“, daro išvadą Fabienne Pascaud, kai aptaria Oskaro Koršunovo „Tartiufą“ .

Žiaurus kraugeriškumas, išreiškiamas spektaklio metu, nenutolsta ir nuo tam tikros tyro džiugesio formos.

Tartiufas triumfuoja iškėlęs ranką. Niekas nebegali jo sustabdyti, kaip niekas nesustabdo ir spektaklio.

Kartais atrodė, jog aktoriai kalba prancūziškai, nes reakcijos buvo labai greitos ir atviros, sąmoningos.

Po pirmosios premjeros žymusis italų režisierius Romeo Castellucci puolė ant kelių prieš lietuvių sopraną.

Rimo Tumino „Pikų dama“ pagal Rusijos kritikus: simbolinė išorė be simbolinio turinio, metaforos paviršius be asociacijos šaltinio, ženklas be reikšmės.

Beveik du trečdaliai - 73% - patyrusiųjų vienokį ar kitokį netinkamą elgesį studentų yra moterys.