Įspūdžiai iš kelionių į Latviją, į Naujojo Rygos teatro spektaklius, leidžia autoriui daryti prielaidą: latviškoji kasdienybė paliudija į scenos kūrinius suaustų latviškumo kodų gyvybingumą ir žavesį.
Iš praeities yra ko pasimokyti ir galbūt perimti – pavyzdžiui, teatro po atviru dangumi idėja reikštų ne tik saugesnę erdvę mėgautis teatru, bet kartu verstų permąstyti teatro kaip pastato sampratą.
„Kai herojų prototipai yra garsūs žmonės, gali nusiristi į estradinę parodiją. Mums reikėjo sugalvoti kokį nors triuką. Taip atsirado grimerinės dekoracija“, - pasakoja režisierius Alvis Hermanis.
Ritualinė vyksmo prigimtis, draminis plėtojimas, monologai, dialogai, kulminacija, net tam tikros taisyklės žiūrovams - tai elementai, būdingi ir teatro spektakliams, ir bažnytinėms mišioms.