„Kas tu esi?“ – žvelgdami į veidrodį klausia spektaklio aktoriai. <...> Susidurdami su teatro paradoksu, jog scenoje nevaidinti neįmanoma, aktoriai jau kurį laiką peržengia ir aktoriaus-personažo ribas.

Kaip ir ankstesniuose įspūdingos formos, ritmo ir montažo Antano Obcarsko pastatymuose, sėdėdama krėsle už rampos visą laiką kaifuoju, bet [i]post factum[/i] lieku it musę kandus.

Festivalis NOA unikalus tuo, kad imasi pasaulinių premjerų: festivalio dienoraštyje apžvelgiami penki nauji šiuolaikinio muzikos teatro kūriniai ir svečių iš Ukrainos spektaklis.

Teatras nėra tik tekstas, todėl jis parodo literatūros ribas, tačiau ir literatūra parodo teatro ribotumą. Tuomet net ir geriausi romanai namų bibliotekos kapinyne skamba geriau nei ištarti gyvųjų.

Visi trys filmai nepanašūs į tai, kas iki šiol buvo kuriama apie šokėjus ir choreografus. Vadinasi, ieškoma naujų kalbėjimo apie šokį būdų ir tai yra didžioji premjerų vertybė.

Teatrologės Godos Dapšytės ir choreografės, edukologės, šokio teatro „Dansema“ meno vadovės Birutės Banevičiūtės pokalbis apie teatro vaikams ir jaunimui kritiką.

„Tai mes [teatralai ir menininkai] pasitelkiame meno šviesą prieš neišmanymo ir ekstremizmo tamsumas“, - teigia Egipto aktorė Samiha Ayoub.

Pokalbis su neseniai pareigas pradėjusiais eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovais - režisieriais Kamile Gudmonaite, Antanu Obcarsku ir Egle Švedkauskaite.

Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės ir vieno iš LNDT meno vadovų, režisieriaus Antano Obcarsko pokalbis apie karjerą, asmeninę kūrėjo ir teatro viziją, kritikos poreikį ir poveikį.

Kiekvienas, paėmęs į rankas leidinį apie V. Paukštę, atras tai, kas jam įdomiausia. <...> Vieni vertingiausių tekstų yra V. Paukštės ir D. Šabasevičienės pokalbiai bei aktoriaus kolegų pasisakymai.

„Girti“ – iš pirmo žvilgsnio kiek senamadiškas spektaklis, nors, manau, yra besiilginčių realizmo teatre. <...> Įdomu, kad girtumo komizmas teatre sulaukia nemažo populiarumo.