Po pertraukos į repertuarą sugrįžta žiūrovų pamėgtas spektaklis „Junas Gabrielis Borkmanas“ (režisierius Gintaras Varnas). Juno Gabrielio Borkmano vaidmenyje vėl matysime aktorių Kostą Smoriginą. Artimiausias spektaklio rodymas - 2019 m. sausio 29 d. Lietuvos rusų dramos teatre.
2017 metais pastatytame spektaklyje pagal norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę „Junas Gabrielis Borkmanas“ scenoje po ilgos pertraukos susitiko Jaunimo teatro legendą kūrę aktoriai Kostas Smoriginas, Dalia Overaitė, Vidas Petkevičius kartu su Kauno dramos teatro legenda aktore Jūrate Onaityte.
2018-ųjų pavasarį Kostas Smoriginas dėl sveikatos problemų kurį laiką negalėjo dirbti. Juno Gabrielio Borkmano vaidmenį perėmė jo kolega, vienas iškiliausių Kauno dramos teatro aktorių Liubomiras Laucevičius. Nuo tada šis vaidmuo Gintaro Varno spektaklyje įgavo dvi skirtingas interpretacijas.
Pjesė „Junas Gabrielis Borkmanas“ Lietuvoje buvo statyta du kartus: 1974 m. Šiaulių dramos teatre ir 1981 m. Valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar - Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Režisierius Gintaras Varnas prie Henriko. Ibseno dramaturgijos sugrįžo beveik po 20 metų: 1998 m. jo statyta „Heda Gabler“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) iki šiol laikoma viena ryškiausių šios pjesės interpretacijų Lietuvos scenoje. Gintaras Varnas itin vertina norvegų dramaturgą dėl jo pjesėse meistriškai naudojamų simbolinių prasmių, gebėjimo išreikšti gyvenimui pasmerkto žmogaus ir jo santykio su visuomene prieštaringumą.
„Junas Gabrielis Borkmanas“ - viena aukščiausių Henriko Ibseno vėlyvosios kūrybos viršūnių (parašyta 1896): per sukrečiančią šeimos dramą autorius vaizduoja iš neapykantos gimusių iliuzijų žlugimą ir susitaikymą su likimu, su artimu žmogumi. Kosto Smorigino kuriamas bankrutavusio bankininko Borkmano paveikslas įkūnija jaudinantį didelių užmojų žmogaus likimo saulėlydį. Borkmano ir jo gyvenimo moterų seserų dvynių nuožmioje kovoje už savo gyvenimo iliuzijas tėvai pasirengę paaukoti vienintelę savo atžalą. Henrikas Ibsenas kelia klausimą - ar vaikai gali būti atsakingi už su jais siejamas tėvų viltis?
