Birželio 27, 28 ir 29 d. Italijoje numatyta Rimo Tumino premjera „Edipas Kolone“ (pagal šiuolaikinę Ruggero Cappuccio pjesę). Prie šio pastatymo taip pat dirbs ištikimi režisieriaus kūrybiniai bendražygiai: kompozitorius Faustas Latėnas, scenografas Adomas Jacovskis, režisierė Gabrielė Tuminaitė, choreografė Anželika Cholina. Taip pat šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas ir koncertmeisteris Tadas Šumskas. Spektaklis bus rodomas tarptautiniame Pompėjos festivalyje.
„Spektaklyje viskas bus persmelkta švente. Nubaudęs save, patyręs baisiausias kančias, Edipas išpirko savo kaltę ir jį pakvietė dangus. Jo mirtis yra žengimas į dangų. Tai lyg šios žemės šventė. Jo klajonių pabaiga ir jo didžioji šventiška kelionė į dangų“, – sako režisierius Rimas Tuminas. Talentingas Lietuvos teatro kūrėjų desantas Italijoje išgyvens tai, ką išgyveno prieš keletą metų Epidauro teatre Graikijoje. „Antikiniame teatre susilieja gamta, dangus, istorija. Viskas vyksta didžiulės minios akivaizdoje – teatrai talpina penkis, septynis, keturiolika tūkstančių žiūrovų. Tai leidžia patirti savotišką artumą tai epochai, tai pradžių pradžiai, kai teatras gimė. Aplanko pirmapradis teatro užgimimo jausmas, kurį norisi išgyventi dar kartą“, – sako jie. Spektaklio kūrėjai ir festivalio organizatoriai šį spektaklį pašvęs Eimunto Nekrošiaus atminimui.
„Sutikau dirbti Italijoje tik todėl, kad Eimuntas Nekrošius dar nebuvo nieko pradėjęs. Aš tikrai nebūčiau drįsęs prisiliesti prie to, ką jis pradėjo“, – sako Rimas Tuminas, kuris tariasi su scenografu Adomu Jacovskiu, kokiu būdu šiuo pastatymu būtų galima pagerbti režisierių Eimuntą Nekrošių. Tikėtina, kad spektaklio pabaigoje žiūrovas išvys Eimunto Nekrošiaus – lyg Edipo antrininko, kuris skausmingai klaidžiojo po Žemę – portretą, o muzikinis akcentas bus susijęs su kompozitoriaus Fausto Latėno ir Eimunto Nekrošiaus bendrais darbais.
Šiuolaikinė Ruggero Capuccio pjesė „Edipas Kolone“ pasakoja apie paskutinį Edipo kelionės etapą šioje žemėje. Pagal antikinį mitą, Edipas išdurtomis akimis ilgai klajojo po pasaulį, nes jo nepriėmė žemė. Į paskutinę žemiškosios kelionės stotelę jį atlydi dukros Antigonė ir Ismenė, pasirodo savanaudžiai sūnūs. Edipas pasakoja apie savo likimą ir žemė jį priglaudžia su visomis jo nuodėmėmis – tokį, koks jis yra. Ta „Pažadėtoji žemė“ pjesėje yra ne kas kita kaip senelių namai, o jų gyventojai ir pacientai – choras. Karaliui Tesėjui patikėta išklausyti Edipą ir palydėti jį į amžiną ramybę.
Sofoklio „Edipą karalių“ Rimas Tuminas 1998 m. yra statęs Lietuvoje (LNDT), 2016 m. – Epidauro teatre Graikijoje, vėliau Graikijos pastatymą jis adaptavo J. Vachtangovo teatre Maskvoje. 2017 m. jis taip pat yra statęs Igorio Stravinskio oratoriją „Edipas karalius“ Maskvos K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenko muzikiniame teatre. Šiemet režisierius tęsia savo kūrybinę kelionę po Edipo pasaulį Italijoje.
Premjerą Italijoje bus galima pamatyti ne tik birželio 27, 28, 29 dienomis Pompėjos teatre, bet ir liepos 7 d. Ravenoje, Italijoje. Vėliau šis spektaklis bus įtrauktas į Neapolio „Mercadante“ teatro repertuarą. Beje, šiame teatre bus surengtas ir uždaras „Edipo Kolone“ premjerinis vakaras prieš pat festivalį Pompėjoje.
Parengė Rūta Jakimauskienė
