„Stalo teatras“, pasitelkęs sutartinių burtus, kviečia tapti archeologais

2021 12 14 menufaktura.lt
„Stalo teatro“ kūrėjai kviečia į premjerą - muzikinį objektų veiksmą „Deivių archeologija“, skirtą lietuvių kilmės archeologės ir antropologės Marijos Gimbutienės 100-mečiui paminėti. Nuotrauka iš „Stalo teatro“ archyvo
„Stalo teatro“ kūrėjai kviečia į premjerą - muzikinį objektų veiksmą „Deivių archeologija“, skirtą lietuvių kilmės archeologės ir antropologės Marijos Gimbutienės 100-mečiui paminėti. Nuotrauka iš „Stalo teatro“ archyvo

aA

Gruodžio 21 d. 19 val., žiemos saulėgrįžos metu, „Stalo teatro“ kūrėjai kviečia į premjerą - muzikinį objektų veiksmą „Deivių archeologija“, skirtą lietuvių kilmės archeologės ir antropologės Marijos Gimbutienės 100-mečiui paminėti. „Dūmų fabrike“ vyksiančio spektaklio režisierė ir scenarijaus autorė - Saulė Degutytė; kompozitorius, scenarijaus autorius ir gyvos muzikos atlikėjas - Gediminas Žilys. Vaidina: Aura Garmutė, Kristina Baranauskaitė ir Saulė Degutytė.

Sutartinėmis paremtą muzikinį veiksmą „Deivių archeologija“ įkvėpė Marijos Gimbutienės tyrinėjimai, o ypač jos daug chaoso ir diskusijų archeologų pasaulyje sukėlusi hipotezė, kad neolito-paleolito laikotarpio visuomenėje nebuvo nei karių, nei agresijos. Čia vyravo kūryba, cikliškumas, džiaugimasis gamta ir gimimu - kitaip tariant, tai buvo grynai moteriška santvarka...

Spektaklio režisierė Saulė Degutytė teigia: „Kiekvienas žmogus ilgisi tokios bendruomenės, kurioje nebūtų agresijos, kur jis būtų suprastas, suprantamas ir saugus - galėtų pasitikėti tiek kitais, tiek ir pačiu savimi. Harmoningo gyvenimo ilgesys egzistuoja kiekviename iš mūsų... Ne veltui, atsispyrę nuo M. Gimbutienės idėjų, pasirinkome naudoti sutartines: pats žodis „sutartinė“ kyla iš žodžio „sutarti“, o sutarti galima dėl visko - tiek geromis, tiek ir blogomis minutėmis. Juk galima sutarti ir pasiginčyti, o tai gyvenime taip pat yra labai sveika. Suprantu, kad buvo gana rizikinga pavadinti spektaklį „Deivių archeologija“, kadangi dabar daug kas gali tikėtis, jog kalbėsime apie tas deives, nuo kurių grožio visi žiūrovai apaks...“, - juokiasi režisierė ir patikslina, - „turime omenyje tą deivę, tą dievybę, kuri yra kiekviename iš mūsų ir kurios mes taip ilgimės. Šiame spektaklyje, kaip archeologai iš savo vidaus ruošiamės išsikapstyti tuos deivių trupinėlius ir norime paskatinti tą padaryti, to nebijoti ir žiūrovus.“

Pati M. Gimbutienė drąsiomis savo idėjomis buvo viena iš feminizmo sąjūdžio pradininkių. Gyvendama Amerikoje, ji rašė knygas apie Baltų kultūrą, mitologiją, o daugiausia tyrinėjo visą Senąją Europą. Jos aprašomos deivės buvo gana apibendrintos, kaip tam tikros moteriškos galios. Jos dėka atsirado tokios sąvokos, kaip Didžioji deivė Motina ir pan. Spektaklio kūrėjai taip pat linkę tam tikrų deivių nekonkretizuoti - palikti erdvės žiūrovų fantazijai. Tačiau čia, kaip ir Gimbutienės tyrinėjimuose, atklysta ir deivės iš senosios tradicijos, įkūnydamos skirtingas dieviškas funkcijas - tai Žemyna, Laima, Gabija, Austėja, Giltinė ir t. t., tačiau ir jos lieka abstrakčios, ne iki galo įvardytos...

Spektaklio kompozitorius ir scenarijaus autorius, etnomenininkas, grupių „Atalyja“ ir „Skylė“ narys Gediminas Žilys, „Stalo teatro“ žiūrovams jau gerai pažįstamas iš daugybės šio teatro spektaklių („Kaip žvejys į dangų ėjo“, „Dangaus virėja“ „Gandro dovana“, „Peliukas gitaroje“ bei dirbtuvės kūdikiams „Kur joji, Jonai?“), kuriuose pasirodo scenoje kaip gyvos muzikos atlikėjas. Gediminas Žilys teigia: „Kurdami šį spektaklį atsispiriame nuo M. Gimbutienės tyrinėto feministinio moteriškumo. Kaip deivės mūsų scenoje veikia trys moterys. Be to, tradiciškai sutartinės, kurios ir yra spektaklio pagrindas, yra labai moteriškas žanras - jas dažniausiai giedodavo moterys“.  

Visai šeimai skirtame spektaklyje žiūrovų laukia įvairiausių žanrų sampyna. „Sutartinės - labai sinkretiškas reiškinys: jose išlikusi melodika rodo Senosios Europos muzikinę kultūrą, taip pat jose slypi apeiginės poetikos likučiai - daugybė garsažodžių veikia kaip mantros - taip yra konstruojami ir šventieji tekstai. Negana to, sutartinėse dar yra išlikęs ir apeiginis judesys: mes taip pat naudojame ir tai - netiesiogiai, per tam tikrą judesio ornamentiką“, - pasakoja G. Žilys.

Spektaklio rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba.

„Stalo teatro“ informacija

Anonsai