Liūdnas Dievo žvilgsnis į pasaulį

2008 09 19 Menų faktūra

aA

Rugsėjo 19, 20 ir 21 dienomis Kauno valstybinis dramos teatras pristato pirmąją šio sezono premjerą – skaudžią istoriją visai šeimai „Liūdnas Dievas“. Spektaklio autorė ir režisierė Inesa Paliulytė antrą kartą subūrė profesionalių aktorių ir teatro mokyklėlę lankančių vaikų komandą tam, kad dar kartą sukurtų paveikų ir itin vizualų scenos kūrinį. Skirtingai nei „Anderseno gatvėje“, šįkart Ilgojoje salėje apsigyvens ne pasakų pasaulis, o realybė – Antrojo pasaulinio karo metais įkurti Varšuvos našlaičių namai. Minorinėmis nuotaikomis persmelktu spektakliu autorė siekia ne tik garsiai prabilti apie skaudžius, nors dažniausiai nutylimus dalykus, bet ir išaukštinti stiprią ir humanišką žmogaus prigimtį, kuriai nesvetima meilė, tolerancija, bendradarbiavimas ir tikėjimas.

Naujas teatro mokyklėlės ir Kauno dramos teatro scenos kūrinys yra skirtas žymaus humanisto, gydytojo, pedagogo – novatoriaus Januszo Korczako (Henriko Holdšmito) asmenybei ir gyvenimui  holokausto metais Varšuvos gete, į kurį buvo perkelti jo vadovaujami Našlaičių namai.  1942 m. Korczakas ir aštuoni Našlaičių namų darbuotojai kartu su 200 vaikų buvo sudeginti Treblinkos mirties lageryje. Visame pasaulyje egzistuoja tarptautinės Januszo Korczako asociacijos. Korczako pasaulėjauta nagrinėjama kaip metafizinis reiškinys, apie jį kuriamos knygos, spektakliai, filmai (Andrzejaus Wajdos „Korčakas“ ir kt.).  Žydų tautybės lenkų šviesuolis Korczakas tapo meilės ir pasiaukojimo vaikui simboliu ne tik holokausto laikotarpiu – jis juo išlieka iki šiolei.  Spektakliu siekiama supažindinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą su Korczako idėjomis, gyvenimu ir veikla  skirta vaikui.

Holokaustas – vienas tragiškiausių puslapių žmonijos istorijoje. Katastrofos liepsnose žuvo 1,5 mln. žydų vaikų... Iki šiol vyksta karai, nesantaika dėl tautybės, tikėjimo, pažiūrų, odos spalvos. Prisiminkime Čečėniją, Beslano mokyklą ir joje vos prieš kelerius metus žuvusius 186 vaikus. Suaugę dėdės žaidžia politiką, o kas toliau? Nustėrę stebime kino kadruose sukrėstų, išsigandusių vaikų akis.

Labiausiai neįtikėtina tai, kad tragiškais momentais būtent vaikai randa jėgų pasipriešinti realybei. Jie turi tos stiprybės, kurios dažnai pritrūksta suaugusiems. Tai nutinka dėka gyvos vaikiškos vaizduotės, išlikusio troškimo žaisti, sugebėjimo atsiriboti nuo siaubingos realybės ir pasinerti į  svajones. Net sunkiausiomis sąlygomis vaikai nenustojo žaisti, ieškoti ir kurti. Jie ir toliau išliko vaikais. Sugebėjimas žaidimų ir vaizduotės pagalba pakeisti realybę padėjo vaikams atlaikyti fizinius krūvius ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą.

Spektaklio scenografė ir kostiumų autorė – Kotryna Daujotaitė, kompozitorius – Faustas Latėnas, šviesų dailininkas Vladas Šerstabojevas. Vaidina Egidijus Stancikas, Nijolė Lepeškaitė, Daiva Rudokaitė, Inesa Paliulytė, Tomas Erbrėderis, Audronė Paškonytė ir 200 teatro mokyklėlės „Mano teatras“ auklėtinių. Su spektaklyje vaidinančiais vaikais dirbo teatro pedagogai Lepeškaitė, Erbrėderis, Rudokaitė,  Sviderskienė.

Kauno dramos teatro inf.

Anonsai