Radijo laida. Ką iš tikrųjų reiškia „blogas spektaklis“?

2022-01-12 menufaktura.lt
Teatrologės, teatro kritikės: Rasa Vasinauskaitė, Kristina Steiblytė, Rimgailė Renevytė, Sigita Ivaškaitė, Aušra Kaminskaitė. MF fotokoliažas iš asmeninio archyvo nuotraukų
Teatrologės, teatro kritikės: Rasa Vasinauskaitė, Kristina Steiblytė, Rimgailė Renevytė, Sigita Ivaškaitė, Aušra Kaminskaitė. MF fotokoliažas iš asmeninio archyvo nuotraukų

aA

Šios „Menų faktūros“ tinklalaidės tema yra „Blogi spektakliai ir jų kriterijai“. Kas padaro kūrinį blogu ir kaip tai objektyviai nustatyti? Daug kam žinoma, kad žodis „kritikas“ neretai tapatinamas su asmenybe, kuriai viskas nepatinka ir kurios užduotis yra nurodyti analizuojamo objekto blogąsias savybes. Tačiau skaitantys recenzijas pagalvokite, kaip dažnai susiduriate su tekstais, kuriuose spektakliai pavadinami blogais?

Neoficialioje aplinkoje bendraujantys teatralai vis apgailestauja, kad Lietuvoje yra daug blogų spektaklių, tik kritikai to niekada neįvardija. Pati tada atsakau, kad iš tiesų blogų spektaklių beveik nėra. Vis dėlto akivaizdu, kad ne visiems taip atrodo, todėl paskutinį kartą išgirdusi pastabą, socialiniame tinkle paprašiau žmonių pasakyti, kurie matyti spektakliai jiems atrodo blogiausi. Atsakymų sulaukiau nemažai. Žmonės iš tiesų žino, kas jiems nepatinka, ir gali pagrįsti savo nuomonę. Tiesa, tuomet nė vienas kritikas neatsiliepė į klausimą.

Tad šioje radijo laidoje kreipiamasi būtent į profesionalias vertintojas – autores tekstų, kuriuose, anot komentarų, niekaip nepasakoma, kokie iš tiesų yra blogi kai kurie spektakliai. Kalbėti sutiko teatrologės Rasa Vasinauskaitė, Sigita Ivaškaitė, Rimgailė Renevytė ir teatro kritikė Kristina Steiblytė. Su jomis kalbėjomės apie tai, koks yra blogas spektaklis, ir kodėl, jų nuomone, profesionalų tekstuose toks nuosprendis skamba labai retai. Pašnekoves kalbino scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Radijo laidos galite pasiklausyti čia: „Blogi spektakliai ir jų kriterijai“.

Radijo laidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai
  • Numirti – nenumirštant

    Tarsi lipdydamas, tapydamas ar droždamas drauge su aktoriumi vaidmenį, Tuminas, man regis, dar ir kaip psichoanalitikas stengėsi perprasti paties aktoriaus charakterį, jo meninę prigimtį.

  • Pašlovinimai „Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ laureatėms

    Scenos meno kritikų asociacija apdovanojo laureates: „Teksto raktas“ įteiktas teatrologei Rasai Vasinauskaitei, o „Meno raktas“ – prodiuserei Rusnei Kregždaitei. Publikuojame laudacijas.

  • Odė scenai: „Auksiniai scenos kryžiai“

    Laikui bėgant komisija turės būti kuo įvairesnė, nes toks yra ir šiuolaikinis teatras. Šiemet ekspertų darbo rezultatai susifokusavo į labai tradicinį teatro modelį ir jo suvokimą.

  • Menas yra taika

    Šiemet Tarptautinės teatro dienos žinią siunčia norvegų rašytojas, dramaturgas Jonas Fosse: „Karas ir menas yra tokios pat priešingybės, kaip karas ir taika. Menas yra taika“.

  • [i]Locus vulgaris[/i]

    Scenos menai viešosiose erdvėse gali ne tik burti miestiečių bendruomenes, bet ir dalyvauti miesto istorijos pasakojimo ir viešųjų erdvių simbolinių reikšmių steigime ar transformavime.

  • Iš mūsų vaidybų (XVII)

    Kaip statyti psichologines Zellerio pjeses, kai neveikia (nes neįtikina) nei aktoriaus ir personažo atstumas, nei atstumo nebuvimas? Ką vaidinti aktoriui, kai jo kuriamas personažas yra ligos paūmėjimas?

  • Režisierius ir laiko derva

    „Mamutų medžioklė“ – tai nėra filmas apie Jono Jurašo biografiją. Bet per kelis jo gyvenimo epizodus papasakota apie epochą ir jos nuodus, galbūt tebeveikiančius.

  • Apie vaikus, kurie drįsta neišpildyti lūkesčių

    Vilniuje stebėjome istorijas apie lūkesčiais iš kartos į kartą perduodamas traumas ir sprendimus tai nutraukti pačiu netinkamiausiu ir beprasmiškiausiu būdu.