Jonas Vaitkus, priėmęs aktorių, dailininkių siūlymus, šį spektaklį pavertė ne vien išgirstama veikėjų minčių išklotine, bet pabandė sukurti kitą, tik žiūrovui regimą lauką: viena, ką ir kaip kalba personažai, kita - ką girdi žiūrovas.