Kita Rimgaudo Karvelio galera – fotografijos

2005 11 10

aA

Rimgaudas Karvelis Jaunimo teatro galeroje. Nuotrauka iš teatro archyvo
„Velnias mane nešė į tą galerą“,– daugelis prisimena šią klasikinę Rimgaudo Karvelio tariamą frazę. Tada ją galėjai sieti ir su jo personažu Žerontu, ir su pačiu teatru. O šiandien – matyt, ir su fotografija.

2005 m. lapkričio 15 d. antradienį 18 val. Valstybiniame Jaunimo teatre įvyks aktoriaus Rimgaudo Karvelio fotografijos parodos „Jaunimo teatro žvaigždės 1965-2005“ atidarymas. Autorius parodoje ketina eksponuoti daugiau nei šimtą Jaunimo teatre kūrusių ir tebekuriančių menininkų portretinių fotografijų. Iki pat šio teatro sezono pabaigos 2006 metais eksponuojamoje parodoje bus galima virtualiai susitikti ir prisiminti Jaunimo teatro įkūrėjos režisierės Aurelijos Ragauskaitės,  visų Jaunimo teatrui vadovavusių režisierių – Vytauto Čibiro (1968-1971), Dalios Tamulevičiūtės (1974-1988), Antano Šurnos (1992-1997), Algirdo Latėno, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus laikus ir jų fotoportretus, Jaunimo teatre vaidinusių aktorių – Rolando Butkevičiaus, Algirdo Grašio, Eugenijos Pleškytės, Ferdinando Jakšio, Elvyros Žebertavičiūtės, Nijolės Gelžinytės –  ir tebevaidinančių Irenos Tamošiūnaitės, Rolando Kazlo, Andriaus Bialobžeskio, Neringos Varnelytės ir daugelio kitų portretus.

1933 m. liepos 8 d. Kaune gimęs aktorius fotomenu domisi nuo jaunystės. 1957 m. Rimgaudas Karvelis baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Muzikos ir teatro akademiją), jo kurso pedagogais buvo Regina Senkutė ir Juozas Gustaitis. 1956-1963 metais jis vaidino  Kapsuko (Marijampolės), 1963-1965 m. – Klaipėdos dramos teatruose. Nuo pat Jaunimo teatro įsikūrimo 1965 m.  jis – šio teatro aktorius.

Tarp šimtų įvairiausių likimų, sukurtų su keturiasdešimčia režisierių Rimgaudui Karveliui  vienas vaidmuo ypač brangus – Čelestino, sukurtas dar artistinės karjeros priešaušryje Marijampolės dramos teatre, kur aktorius atvažiavo dirbti su visu tais metais Konservatorijos aktorinius mokslus baigusiu kursu. Puikus tragikomiškas personažas spektaklyje „Būk vyras, Čelestino“ atrodė tarytum specialiai jam parašytas. Su dideliu pasisekimu vaidino jį Marijampolėje, vėliau Klaipėdos teatre. Bet labiausiai aktorių išgarsino Žerontas Jaunimo teatro spektaklyje pagal Moliere‘o komediją „Skapeno klastos“.

„Aš ir sakau kaip „Skapeno klastose“ – velnias mane nešė į tas galeras - į teatrą. Bet jeigu jau atnešė, tai visai nesigailiu. Teatras man – šventė. Ir įdomus gyvenimas, ir jaunystė, ir meilė. Ką aš veikčiau be teatro? Būtų tragedija. Dabar teatre daugiau vaidina jaunimas, bet aš darbo turiu. Repetuoju naujame pastatyme, kviečia radijas, televizija. Lakstau, laiko neturiu. Vaidmenys alina, bet kai sekasi, tai nebaisu. Nepadariau teatre karjeros, nesiekiau jos, man patinka būti aktoriumi. Kaip vaidmenį kuri, taip ir fotografiją. Labai gera fotografuoti, kai žmogų gerai pažįsti. Pats dirbdamas Jaunimo teatre fotografuoju tai, ką tikrai gerai pažįstu. Per daugelį metų supratau: jei iš 36 kadrų pavyksta bent pora – tai tikras džiaugsmas. Visada konsultuojuosi su profesionalais, ieškau organikos, prigimties, ir taip išeini savotišką fotografijos mokyklą. Rengiantis šiai parodai labai daug padėjo Rimanto Dichavičiaus mokinys, Lietuvos Kino mėgėjų sąjungos pirmininkas Vidmantas Gaigalas. Gerai, kad dar spėjau užfiksuoti senąjį teatrą, kuriame buvo svarbus aktorius, jo emocijų, pergyvenimo menas, ir dabartinį teatrą, kuriame svarbiau – režisierius, forma, kartais net cirkas, akrobatika.

Mano tikslas buvo užfiksuoti aktorių per jo kuriamą personažą. Aktoriaus portretas – galimybė užfiksuoti gyvybingą, organišką, ekspresyvų, vidinį turinį skleidžiantį žmogų. Tikrą Aktorių, o  ne gražiai sušukuotą ir apsivilkusį tvarkingą kostiumą, nusipraususį, pasirišusį kaklaraištį, be jokio jausmo, be išgyvenimų,– tokių tvarkingų aktorių fotoportretų gali surasti kituose teatruose, albumėliuose, žurnaluose. O aš norėjau aktoriaus su kostiumo detale, grimu, kurio akyse būtų ne tik grožis, bet ir intriga.“

Aktorius Rimgaudas Karvelis džiaugiasi, kad Lietuvos Kultūros ministerijos dvejiems metams suteiktos stipendijos dėka  pavyko įvykdyti seną svajonę – išsamia ekspozicija pristatyti daugelį žymių, Lietuvos kultūrai ypač nusipelniusių teatro kūrėjų, jo foto ir kino archyvuose užfiksuotų net nuo 1965 m. Iš turimos archyvinės medžiagos galintis sumontuoti net keletą dokumentinių filmų apie Jaunimo teatrą aktorius žiūrovus vėl žada pradžiuginti ateinančių metų pavasarį – mūsų laukia susitikimas su „Jaunimo teatro jaunyste“.

Jaunimo teatro inf.

 

Naujienos