Vartai į šlovę

Ozonas 2005 11 04

aA

Svetlana Dimcovič. Pauliaus Lileikio nuotrauka
Šiuo metu Londono Noting Hil rajone esančiame Gate teatre rengiami kursai būsimiems dramaturgams, kuriems dabar yra 14-18 metų. Jie bus kviečiami susirinkti kartą per savaitę dviem valandoms trečiadieniais nuo 18.30 val. Ir taip dešimt savaičių.

Po to jų pjeses statys profesionalūs aktoriai, ir jaunieji autoriai dalyvaus spektaklio  kūrimo procese. Šiuos kursus jau kelinti metai veda Svetlana Dimcovič, baigusi režisūros studijas Birmingemo universitete, taip pat mokiusis Karališkojo nacionalinio teatro studijoje.

Bet ši savaitė Londone jai buvo išeiginė, nes Menų spaustuvės ir Britų tarybos kvietimu ji dirbo Vilniuje su 15-20 metų dramaturgais iš Lietuvos. Rezultatus galima bus pamatyti rytoj, šeštadienį, lapkričio 5 d. 19.00 Menų spaustuvės Kišeninėje salėje. Įėjimas nemokamas. Beje, pjesės buvo rašomos angliškai, todėl taip jos ir bus vaidinamos.

„Visi jūsų būsimieji dramaturgai yra labai talentingi, ir šie žmonės turi būti skatinami. Dabar turime 18 pjesių užuomazgų, ir tai, lyginant su kursais Jungtinėje karalystėje ar Slovėnijoje, kur dėsčiau – labai puiku. Ypač džiugu, kad jų visų labai individualus stilius“,- sako Dimcovič.

Jungtinėje karalystėje jaunieji dramaturgai itin aktyviai skatinami. Gate teatras yra vienas iš 30, rengiančių tokius kursus – šalia Royal Court, Soho, Nacionalinio teatro.

„Mano darbas su jaunaisiais autoriais trunka 10 savaičių, po kurių parašoma vienaveiksmė pjesė. Ją vaidina profesionalai, ir repeticijose dalyvauja visi kursų lankytojai. Finale mes sulaukdavome 2-3 labai padorių pjesių. Pradžioje mes gilinamės į žanrus, personažų vystymą, istorijas. Vėliau – į teatro galimybes, fizinius aktorių pajėgumus. Todėl kai kada rinkdavomės pačioje teatro erdvėje, kad ją autoriai pajustų. Eidavome ir į spektaklius, aptardavome juos – taip nustatydavome kriterijus ir susikalbėjimo, vertinimo metodiką. O jau vėliau stengdavausi priversti juos vystyti savo individualų stilių“,- pasakojo Svetlana. Po dešimties savaičių norintieji galėjo lankyti kursus dar dešimt kitų savaičių, ir jau po to dramaturgu yra tapęs ne vienas jaunas žmogus. „Mano užduotis – įteikti jiems įrankių dėžę, su kuria jie jau vėliau galės spręsti savo užduotis“.

Įdomu, kad dažnai pradedama nagrinėti ir rašyti absurdo pjesės. „Taip žmogus išlaisvina savo vaizduotę, jo neriboja žanriniai ar loginiai barjerai, tai neblokuoja minčių“.

Svetlanos Dimcovič ir Menų spaustuvės spaudos konferencija Britų taryboje
Lietuvoj paskelbus informaciją apie būsimus kursus jais susidomėjo 40 žmonių, o po atrankos liko 17 merginų. „Tai normalu, tokia „lyčių lygybė“ yra visur,- sako Dimcovič.- Šioje amžiaus grupėje būtent merginos yra aktyvesnės, brandesnės.“ Kaip būna vėliau – klausimas, bet faktai sako: Nobelį gauna Samuelis Beckettas ir Haroldas Pinteris, o ne Carol  Churchill.

Įdomu, kad Lietuvoje buvo išvengta „paaugliškų“ temų – narkotikų, televizijos realijų, klubinės kultūros atspindžių. „Taip išėjo netyčia, tiesiog tos temos organiškai neišplaukė iš mūsų pokalbių“,- sako kursų vadovė. Yra tik viena pjesė, kur vaikai susikuria iliuziją, kad tai, kas rodoma per televiziją, yra tikras pasaulis. Kitoje pjesėje, kaip garsiajame Gasparo Noe filme „Nesugrąžinamas laikas“ ar Francois Ozono „2x5“, laikas eina atgal – iki istorijos pradžios. O vienos pjesės epocha –  JAV prohibicijos įstatymo laikai. „Mačiau vieną spektaklį Kaune, kur veiksmas vyko tais laikais, ir ten man labai patiko suknelė,- sako pjesės autorė. – Ir tas laikas turi paslapties, įtampos“.

O kas bus po šeštadienio? Tai aktualiausias klausimas visiems mūsuose vykstantiems skaitymams: dramaturgai išsivažinės po namus, ir tiek? „Norėtume priversti juos pabaigti pjeses, surinkti jas. O toliau – bandysime jungtis su kitais Europos teatriniais centrais ir plėtoti bendrą projektą“,- sako projekto koordinatorė Ingrida Daunoravičiūtė. „Tai yra jūsų rinkodaros pozicionavimo problema,– sako Svetlana Dimcovič.- Ir jūsų reikalas, kur ją pakreipsite. Tačiau labai svarbu, kad jie nenustotų patys rašyti, kad jūs turėtumėte jų pjeses čia, savo namuose“.

Lieka viltis, kad Londono Gate pravers vartus į šlovę mūsų dramaturgams.


 

Naujienos