Savo rankose laikome kozirį, nes esame teatro vaikai, o vaikams daug kas atleidžiama. Jaučiuosi taip, tarsi teatre galėčiau vaikščioti aklinoje tamsoje, pažįstu kiekvieną kampą.
Nesiliauju galvojusi apie ją, nes viskas, ką atsimenu, nepaleidžia, limpa į vieną paveikslą, tekstas rašosi pats ir pataiko į atsisveikinimo su Viktorija dieną.
„Kadaise, kadaise, tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis gražuolis arklys...“ Tarsi apie tai cirko trupės „Big Wolf Company“ spektaklis „Eternal dinner“.
Baigiantis teatro sezonui, kai premjerų nedaug, o ką nors nauja pamatyti norisi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleidžia naują teatro kūrėjų kursą.
