Kas šiandien pasakys, kiek būsimų einsteinų voliojosi Venecijos pliaže ir kūrė „atostogų visuomenės“ paveikslą lietuvių operoje?

Galbūt skurdoka spektaklių turiniu festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ pradžia susiklostė atsitiktinai. O gal tokia kryptimi juda visas šiuolaikinio šokio laukas.

Žanras apibrėžia taisykles, tarsi sakydamas: taip ir turi būti. Tai, kas viename žanre yra keista, kitame - absoliuti norma.

Per visus carų valdymo šimtmečius Rusijos liaudis, nepriklausomai nuo statuso hierarchijos laipteliuose, buvo įpratinta vergauti, tą daro iki šiol.

Ar Wilsono kūryba, sulaukusi masinio pasisekimo ir komerciškai sėkmingų produkcijų, vis dar laikytina avangardine?

Olandijos teatras - tai mažų teatriukų, puoselėjančių skirtingus žanrus, įvairovė.

„Menų faktūra“ pradeda audio pokalbių ciklą. Pirmoji radijo diskusija vyko tema „Moterys (kūrėjos) teatre ir moterys scenoje”.

Būtų prasminga garsiai įvardinti, kokia apdovanoto darbo reikšmė, kuo jis keičia vietinį teatro kontekstą, kodėl apskritai svarbu eiti jo žiūrėti.

Kai šventųjų sąrašai paskelbiami, visuomenėje gajus paprotys juos koreguoti - kiekvienas persvarstom ir pataisom pagal save, kad atrodytų teisingiau.

Teatro mokytojai tai žino - joks pripažinimas neturi reikšmės, kai susiduri su tuo tikrumu, kuris yra mūsų darbo šaknys.

Įsirausti, įsikuisti į teatrą visa galva verta tik dėl keleto priežasčių: viena jų - prigimtinė žmogaus teisė išgyventi legalų užsimiršimą.