Lenkijoje kiekvienas aktorius kalba apie politiką. Net menininkų kolektyvuose privalome būti tolerantiški vieni kitiems, nes kartais priklausome skirtingoms barikadų pusėms.

Taigi žmonės plojo atsistoję. Ar jie tikrai gali būti karšti komunizmo rėmėjai? Ir už ką jie iš tikrųjų ploja? Už revoliucijos ilgesį? Turto perdalijimą? Džiaugsmingą Afriką?

Tundžeras Džiudženoglu: Turkijoje yra tokia patarlė - vienas valgo, kitas žiūri ir tuomet kyla pasaulio pabaiga. Krzysztofas Zanussis: nereikia pradėti kalbėti nuo grėsmių, reikia prisiminti tai, kas buvo tikrai didingo padaryta visame pasaulyje.

Visi trys režisieriai užsiėmė ne savų spektaklių statymu, o senoviniu, kantriu, bet ir labai paviršutinišku literatūros perkėlimu į sceną.

Šiųmetis cirkas su visais savo bepročiais man pasirodė pernelyg normalus. Visas jo keistumas, kuriuo buvo mėginta prisidengti, regėjosi šaltas ir apskaičiuotas, koketiškas ir per lengvai prieinamas masiniam, normaliam, keistam kaip visi pasauliui.

Žydų teatrą reikia matyti pasauliniame kontekste, nes tai yra diasporos, tinklaveikos teatras, lyg koks šiuolaikinis feisbukas. Jam daug dėmesio skyrė Borisas Dauguvietis, rašydamas straipsnius arba kviesdamas apie jį rašyti kitus žurnalistus. Tarp tų žurnalistų buvo ir Vytautas Bičiūnas, apie šį teatrą rašė Balys Sruoga.

Šokdami mes galime susigrąžinti užmirštus ar prarastus jausmus, užmirštas galimybes, galime išmokti matyti, jausti, kitaip bendrauti su žmonėmis.

Vienam spektakliui sukurti mes turime vidutiniškai 4000 eurų, o į šią sumą turi tilpti: atlyginimai aktoriams, scenografijos meistrams, kostiumų dailininkėms, režisieriams, kompozitoriams, dramaturgams, vadybininkams, rekvizitams, medžiagoms kostiumams ir scenografijai.

Jau rengdami pirmą festivalį norėjome parodyti tik šiuolaikišką teatrą, todėl sąmoningai atsisakėme kad ir labai garsių, bet tradicinį, konvencionalesnį teatrą reprezentuojančių vardų.

O kaip su saviraiška? Sau visada gali kurti, bet čia jau nepabaigiama diskusija, kokia (ne)tiesioginė nauda visuomenei iš meno.

Jie išmoko ir ištobulino akrobatikos rašmenis ir kalbą, o dabar su ta kalba ir gražbyliauja, ir keikiasi, ir už nosies vedžioja, ir pakviečia, ir pasiunčia.