Kad ir kaip bandytume scenoje išvengti žmogaus, bet kokiam veiksmui atlikti pirmiausia bus reikalingas būtent jis.

Įgyvendindamas Jaunųjų kūrėjų programą, LNDT ne tik siekia plėsti auditoriją ir suteikti platformą jauniems menininkams, bet ir prisiima riziką.

Ką veikti žiūrovui, kuris nėra klubų mėgėjas ir jam neįdomu dėl vieno teiginio išaiškinimo teatre praleisti kelias valandas?

Spektaklis priverčia atsisukti į žmogaus buitiškumą, kuriame visada ieškoma šventės, gyvenimo kaip ekskursijos. Tačiau akivaizdžiausia čia - atpažįstama monotonija.

Tai jau antras šokio kultūros mėginimas judesiu prakalbinti anksti mirusio, tačiau spėjusio išgarsėti grafiko kūrinius.

Klaipėdoje vyko III-asis festivalis „TheATRIUM“, teatro vitrina „made in Lithuania“: 15 skirtingų spalvų, kurios - visai logiška - buvo skirtingo ryškumo.

Spektaklis nėra žaisminga, vaizduotę ugdanti kelionė, tai rimtas ir sunkus pokalbis apie nusikaltimą, bausmę, praradimą ir gyvenimą.

Nepaisant trūkumų, „Getą“ pamatyti verta – jis daug kalba apie tai, kas daugelį metų buvo sušluota po kilimu.

Choreografiniai impulsai, trumpi ir lakoniški, bet drauge - reikšmingi arba noru išreikšti kaip įmanoma daugiau, arba pastanga per trumpą laiką sujudinti pasirinktą temą kuo giliau.

Jos šoka, kalba, demonstruoja savo kūnus, intelektą ir fizinę ištvermę lyg sporto varžybose. Jos konkuruoja ir prisitaiko, be pralaimėjimų ir pergalių.

„Virimo temperatūra 5425“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – kas galėjo būti puikiu absurdu, netyčia tapo pernelyg realistiška, galbūt net natūralistiška.