Nuo pat XX a. trečiojo dešimtmečio scenografija buvo reikšmingas Lietuvos teatro kultūros dėmuo, kūręs unikalią Lietuvos teatro tapatybę

28-ąjį festivalį GAIDA lydi paantraštė „100 inspiracijų kūrybai“.

Dažnai pajunti, jog baimės suklysti jausmas yra šalia ir jis yra neišvengiamas siekiant užsibrėžtų tikslų ir svajonių.

Knygos sutiktuvėse renginio dalyviai pasidalins prisiminimais apie aktorę, draugę, kolegę, scenos partnerę Rūtą Staliliūnaitę.

Man sąjūdis prasidėjo 1969 metais, kai sceną išvydo Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ ir kiek vėliau „Mažvydas“.

Narbutaitės kūrinys atspindi susidomėjimą poezija ir istorija, jis nėra į nieką panašus ir sukelia įspūdį, kurį turbūt tik opera pajėgi sukelti.

Spalio 9 d. Lietuvos teatro sąjungoje - unikali proga prisiliesti prie legendinio Lietuvos teatro režisieriaus Juozo Miltinio asmenybės ir kūrybos.

Martos Gusniowskos pjesės pagrindinė herojė Žąsis vieną dieną susimąsto apie gyvenimo prasmę ir pajunta nepakeliamai didelį liūdesį.

Kol jauniausioji dramaturgų karta dar šlifuoja techniką, grynina vizijas, kalbiname tuos, kurie jau spėjo palikti ženklų pėdsaką lietuvių teatro kelyje.

Ekstremalių oro sąlygų entuziastai seka tiksliausias tornadų prognozes ir vos sužinoję, kad jie formuojasi, visu greičiu lekia jų ieškoti, stebėti, pajusti ir užfiksuoti.

„Lietuviškoji Nora eina iš kartos į kartą. Gal ją vėl kas vaidins (lietuviškai!) už dvidešimties metų... Tegul ji vis tobulėja,“ - Monika Mironaitė rašė Rūtai Staliliūnaitei.