Lėtai apėjusi parodą pagalvojau, kad visa, kas joje sukaupta, o ir kita tiek, kiek čia nepateko, leidžia pasvajoti apie Eimunto Nekrošiaus palikimo muziejų Vilniuje.
Kažkas G. Girdvainį yra pavadinęs lyriniu komiku – ir tai atrodo nepaprastai tikslu tiek dėl paradoksalaus žodžių junginio, tiek dėl jame užkoduoto unikalumo.
„Kai dabar galvoju apie Gediminą Girdvainį, mąstau, kad mūsų vežimas iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ištuštėjo, visi išlipo", - sako Rimas Tuminas.
Pandemija į mūsų ąsočius įliejo ne tik lėšų, bet ir supratimą, kad kultūra yra nevienalytė, grupių interesai radikaliai skiriasi, ir kad ne vien menas yra kultūra.
Norėjosi išgirsti visų parodų kuratorių – teatro „Meno fortas“ direktoriaus Audriaus Jankausko, aktoriaus Remigijaus Vilkaičio ir teatro fotografo Dmitrijaus Matvejevo balsus.
O jeigu teatras šį metą išnaudotų į priešakines linijas iškeldamas „paribių“ kūrėjus? Štai keletas alternatyvių vizijų, kaip ir koks teatras galėtų būti artimiausius mėnesius ar net metus.
