Senamiestyje visada virė įdomus gyvenimas, matyt, ir mes nemenki chuliganai buvome. Daugiakultūrinis ir daugianacionalinis senamiestis. Mūsų kieme ir žydai, ir lenkai, ir rusai gyveno.
Neturiu nepripažinto menininko komplekso. Nemanau, kad būtinai turiu būti pripažinta. Visiškai nejaučiu čia jokio konflikto. Niekada nesiekiau karjeros, paprasčiausiai kūriau. Gal dėl to tam tikra prasme esu autsaiderė.
Rugsėjo 24-ąją, Vilniaus mažojo teatro aktorei Eglei Gabrėnaitei sukako 60 metų. Arti 60 vaidmenų teatre ir kine suvaidinusi aktorė stebėtinai kukli, daugiau linkusi kalbėti apie kolegas, kuriais žavisi, o ne apie save.
Esu beveik tris šimtus kartų dainavęs penkiasdešimtyje pasaulio teatrų. Praktiškai per visus solinius koncertus įvairiose pasaulio šalyse dainuodavau ir lietuvišką muziką.
Mūsų karta patyrė ir interneto atsiradimą – pasaulis atsivėrė, tačiau informaciją vis tiek tvarko valdininkai. Mes nepatyrėme profesinių organizacijų globos ir dirbtuvių niekada negausime.
Rimas Tuminas: „Neslėpsiu, kad teatrą truputį yra ištikusi koma. Dabar yra geras laikas teatrinei pauzei ir geras laikas išgyventi tą pauzę, kol po kelerių metų subręs naujoji karta.“
„Apie ligas ir negales nekalbėsime, - Aliodija Ruzgaitė net balsą kilsteli. - Kam tai įdomu?! Aš pati nemėgstu skaityti, kai senutės pradeda „serialus" - ima sveikata skųstis."
Visi nori būti labai gražūs ir labai turtingi. Ir pirmi, nepaisant, kokia kaina tai pasiekiama. Kai paskaitai klasikinius veikalus, matai, kad visa tai – tuštybių tuštybė, praeinantis dalykas.
Iš garsios teatralų giminės kilęs Valstybinio jaunimo teatro aktorius Saulius Sipaitis prisipažįsta teatro pasaulį labai idealizavęs. Tikrovė neretai pasirodydavo šiek tiek kitokia - žiauresnė. „Ką gyvenime išmoksti, visko prireikia scenoje", - sako aktorius.