Visi tie herojai, kuriuos vaidiname, prašosi paleidžiami į laisvę, nes yra įkalinti pjesėse.

Nuo kitų teatrų skiriamės tuo, kad esame namai. Mes neišnyksim, nes mes augam.

Su laiku kinta nebent tam tikros fizinės galimybės, bet iš to daryti problemą ir užsidėti sau limitą gali tik pats - ir tai bus tavo paties pasirinkimas.

Barokinis šokis yra stilius, technika - visai kaip lindyhopas, repas, baletas. Tai tiesiog šokis.

Kai vyksta smurtas artimoje aplinkoje, tai yra mūsų, kultūrininkų, kaltė. Mes nepasiekėm tų žmonių.

Žiūrėdavau į koncertų apšvietimą ir galvodavau: juk pusė Lietuvos šitą mato, reikėtų tas lempas nusukti į tą pusę, o čia ne toks filtras turėtų būti... Taip ir atėjau į scenografiją.

Artisto vidus teatre, viską, ką turi geriausio, jis palieka ten. Dabar daug išsibarstymo, vieni ten, kiti ten, o mes, ar ruduo ar vasara, būdavome kartu.

Jeigu žmogus užima administracinį postą, jam atrodo, kad jis tapo Kaligula, kad yra visa imperija. Ir pirmiausia pradeda naikinti artimiausius žmones.

Prancūzijoje cirko artisto profesija suvokiama kaip bet kuri normali profesija: tai visuomenei dirbantis žmogus, kuris turi gauti pinigus ir kuriam turi būti sudarytos darbo sąlygos.

Ne vieną tokį pažįstu, kurie moka susirinkti daiktus ir išvažiuoti. Aš taip nemoku. Mane traukia atgal.

Algirdas Latėnas: džiaugiuosi, kad ją sutikau. Jai reikia būti, nes jos reikia žmonėms.