Tačiau tiesą išsiaiškinti sudėtinga dėl laiko rate užstrigusių paslapčių, nuolatos grąžinančių atgal į pradžią, tampant „alfa“ be „omegos“.

Susiduria skirtingi pasauliai: tėvas iš šalies, kur valdo „stipresnio“ įstatymas, ir jo sūnus bei jo bendraamžiai - naivus, imlus įtakoms pasaulis.

Romanas parašytas daktaro dienoraščių forma. Juose skleidžiasi buities įspūdžiai, būties apmąstymai, kritiškas žvilgsnis į aplinką.

Su teatru santykių aiškintis dar nebaigiau, nors jis varo mane iš proto ir kuo toliau, tuo labiau nervina. Vis dėlto tai man yra ypatinga vieta.

Arturas Bumšteinas sudėliojo unikalią „balsų partitūrą“, atveriančią tiek individualios, tiek kolektyvinės atminties užkaborius.

Kiek ilgesnis nei valandos trukmės spektaklis tikrai neprailgs net ir jauniausiems žiūrovams – jame daug žaismingo įtraukimo į sceninį vyksmą.

Manau, kad šie tekstai turėtų būti tam tikra iškrova, savo kelio, gyvenamo laikotarpio, atsitikimų akistata, autorevizija...

Sukrečianti šeimos drama apie iš neapykantos gimusių iliuzijų žlugimą ir susitaikymą su likimu, su artimu žmogumi.

Europoje kylančio nacionalizmo ir radikalizmo pavojai traukia interpretuoti antikinius tekstus tarsi nerimo kupinus perspėjimus.

„Kaštonė“ - istorija apie „mažą žmogų“, prievartą ir savojo kelio pasirinkimą.

Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai kuria kalėdinę nuotaiką uostamiestyje ir dovanoja spektaklį vaikams, gyvenantiems vaikų globos namuose.