Ir po didžiausios netekties pasekmės gali būti ne tik tragiškos, bet ir naudingos. Vėl turiu galvoje mūsų teatro postnekrošiškąją režisūrą.

Šis pokalbis skirtas aptarti festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje matytus spektaklius ir atrastas temas.

Antra savaitė vaikštau ten, kur juos griauna. Kažkodėl galvoju, kad yra daug tų, kurių mintys šitomis savaitėmis vaikšto greta jų.

Tikras menas yra tik tas, kuris visiškai nuoširdus. O provincija baisi, nes būtent nuoširdumas čia vertinamas kaip nuožmiausia nuodėmė.

Kultūrai ir menui skirtų medijų atstovės diskutavo apie kultūrinės spaudos redaktorių atsakomybę formuojant scenos menų kritikos lauką.

Apie šiuolaikinės operos publiką kalbamės su prodiusere, „Operomanijos“, rengiančios šiuolaikinės operos festivalį NOA, vadove Ana Ablamonova.

Apie šių dienų operos publikos mentalitetą ir teatro palaikomas tradicijas mintimis dalijasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Į klausimą, kas profesionalą skiria nuo neprofesionalo, nes šiandien įvairių ekspertų – legionas, atsakymas paprastas: laikas ir patirtis.

Kultūriniame lauke likus vos keliems kritikams, mažėja ir kokybiškos analizės galimybės.

Operos ir baleto lankytojai iki šių dienų išlaikė saugiausią ir aiškiausią „neliečiamųjų“ žiūrovų statusą.

Profesionalūs meno vertintojai, nepriklausomi meno žinovai, sugebantys kompetentingai apibrėžti meninę kūrinio vertę, yra svarbi atsvara viešųjų ryšių informacijai.