Nesiliauju galvojusi apie ją, nes viskas, ką atsimenu, nepaleidžia, limpa į vieną paveikslą, tekstas rašosi pats ir pataiko į atsisveikinimo su Viktorija dieną.

„Kadaise, kadaise, tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis gražuolis arklys...“ Tarsi apie tai cirko trupės „Big Wolf Company“ spektaklis „Eternal dinner“.

Pirmasis gatvės teatro festivalis Vilniuje sulaukė stulbinančio publikos susidomėjimo, žiūrovų neišbaidė net lietus.

Penktadienį cirko miestelyje vyks Švedijos, Suomijos ir Prancūzijos trupės premjera „Circus I Love You“.

Argi teatras gali būti daug vertas, jeigu nepajuda toliau savo sienų, toliau savo miesto?

Tebeformuojantiems savo, kaip choreografo, tapatybę kūrėjams, taip pat ir šioje srityje debiutuojantiems šokio menininkams nelengva nustebinti.

Baigiantis teatro sezonui, kai premjerų nedaug, o ką nors nauja pamatyti norisi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleidžia naują teatro kūrėjų kursą.

Šių metų Naujosios operos akcija, jos išgrynintos koncepcijos, lakoniško, talpaus formato programos rėmuose leido išsipildyti unikalioms, radikaliai individualizuotoms, daugiažanrėms žiūrovų patirtims.

„Kaitos taškas“ atrodo kaip perversmas ar išties sėkmingas modelio kūrimas, kokiais formatais galėtų egzistuoti šiuolaikinis scenos menas naujoje epochoje.

Visuotinis pamišimas dėl teatro stulbino. Tokį reiškinį verta visapusiškai panagrinėti, pasimokyti. Kad nedirbtume hermetiškai, užsidarę savo recenzijose, repeticijose, portaluose, žurnaluose.

„Naujasis Baltijos šokis“ - tai keletą dienų trunkantis vakarėlis, kuriame šokis tampa priemone ne tik atsipalaiduoti ir nusimesti dienos rūpesčius, bet ir kalbėti(s)