Recenzijos - Menų faktūra

Scena iš spektaklio „Triušis Edvardas“, režisierė Juliana Laikova. Viduryje - Valentinas Novopolskis (Triušis Edvardas). Gretos Skaraitienės nuotrauka.

Triušis Edvardas ir kiti

2019-10-18

Ramunė Balevičiūtė

Spektaklio „Triušis Edvardas“ kūrėjai susitelkė į kūrinio „pasakiškumą“ ir jiems svarbesnė, regis, tapo tikroji, o ne vidinė pagrindinio veikėjo kelionė.

Scena iš spektaklio „Aš nieko neatsimenu“, režisierius Kirilas Glušajevas. Lauros Vansevičienės nuotrauka

Jausmų režisūra

2019-10-17

Ieva Tumanovičiūtė

Kinas, kaip mirusio laiko metafora, čia veikia ne tik per ekraną – ir pats spektaklis yra stilizuotas kaip kino filmas.

Mallika Taneja, scena iš spektaklio „Būk atsargi“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Nes niekas kitas nepasakys

2019-10-16

Sigita Ivaškaitė

Trumpas Mallikos spektaklis yra taiklus, absurdo pripildytas kiekvienos moters išsiruošimo iš namų ritualo atitikmuo.

Scena iš britų ir vokiečių postdraminio teatro trupės „Gob Squad“ spektaklio „Sukūrimas | Paveikslai Dorianui“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Festivalio metro. Mind the Gap!

2019-10-14

Vaidas Jauniškis

Trys garbūs lietuvių aktoriai sunkiai išgali be pozavimo, bet jaunieji artėja prie natūralaus buvimo scenoje.

Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Ką skelbia Tryliktas apaštalas?

2019-10-13

Daiva Šabasevičienė

Galima spektaklio ir nesuprasti, bet tai, kad nuojautos tampa realybe, teatras pasako atvirai.

Scena iš spektaklio „Balkonas“, režisierius Ericas Lacascade'as. Lauros Vansevičienės nuotrauka

Tebūnie tai mirtis, užtat kokia jos laikysena

2019-10-11

Rimgailė Renevytė

Teatro „mechanizmas“ šiame spektaklyje ryškiausiai šifruoja žiūrovą: teatras – tai jausmų bordelis, į kurį kaskart einama patirti iliuzijos.

„Minų laukas“, režisierė Lola Arias (Argentina, Didžioji Britanija). Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Sirenos“ išrengė ir kūnus, ir sielas

2019-10-10

Rūta Oginskaitė

16-ąjį kartą sostinėje vykstantis tarptautinis teatro festivalis į žiūrovus atsuko amžinųjų ir kasdienių klausimų veidrodį.

Scena iš spektaklio „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. Dainiaus Putino nuotrauka / festivalis „Sirenos”

Visi mes šunys. Spektaklis „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“

2019-10-07

Dovilė Zavedskaitė

Kai scenoje išvysti už pavadėlio pririštą batą, supranti, kad spektaklyje yra ir tų, kurie nekalba, tik pasirodo daiktuose.

Vieno žmogaus kabaretas „Kauliukų žmogus“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Septintas kamuoliukas

2019-10-04

Ieva Tumanovičiūtė

Šiuolaikiniame cirke siekiama ne tik meistriškumo, bet ir pasakoti istorijas, perteikti idėjas bei kelti klausimus.

Scena iš spektaklio „Aš nieko neprisimenu“, režisierius Kirilas Glušajevas. Leonora - Gintarė Latvėnaitė, Leo - Gediminas Girdvainis. Lauros Vansevičienės nuotrauka

Po jaukaus teatro vėliava

2019-09-30

Alma Braškytė

Nieko neatsiminti, kartoti „aš nieko neatsimenu“ yra patikima anestezinė uždanga, vienintelė strategija ištverti dabartį.

Akimirka iš „Analizuojant žvėrį“ (kūrėjai: Paulius Markevičius ir Barbora Šulniūtė). Dainiaus Putino nuotrauka

Manifestas miškui

2019-09-30

Laura Šimkutė

Faktais paremtos dokumentikos, skausmingai „iškertančios“ skaičiais, jau pakanka, - belieka apeliuoti į žiūrovo širdį.

Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“, režisierius Jonas Vaitkus. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Kulkos taškas gale, arba Kodėl Majakovskis?

2019-09-28

Rasa Vasinauskaitė

Režisierius dirba stambiais potėpiais, jam svarbesnė Majakovskio kaip idėjos, simbolio, neišsitenkančio viename kuriame laike, reprezentacija.