Sveiki atvykę į laisvą Varšuvą, ištarė „Nowy teatr“ dramaturgas Piotras Gruszczynskis, atidarydamas jaunųjų lenkų vitriną „Generation After 3“.

Mums patinka demaskuoti kitų teigiamą tiesą, kvailybę ir absurdiškumą - o tada iš viso to pasijuokti.

Tikimės, tyrimo statistika atvers kelius ilgalaikei paramai, kad režisieriaus profesija taptų atvira visiems, ne vien privilegijuotiesiems.

Jis ypač rūpinosi latvių operos solistų tarptautinės karjeros galimybėmis, į operos elitą padėjo iškilti šių dienų ryškiausiems artistams.

Meną matau visur – kompiuteryje, drabužyje, automobilyje. Ta prasme menas ir gyvenimas labai susiję. Bet menas yra aukščiau už gyvenimą.

Užuot prisiėmę atsakomybę už žiūrovus, kūrėjai tenkino jų kvailiausius troškimus. Pagedimas iškart nebuvo matomas, bet pamažu pradėjo skleistis peizažas po pralaimėto mūšio.

Nepaisant kultūrinių ar techninių skirtumų, vietos ar santvarkos, kuriai paklūstame, mus sieja tos pačios problemos.

Latviai turi gerą tradiciją iki „špylmanų vakaro“ visus nominuotuosius parodyti Rygoje. Taip paskatinama domėtis teatru, nors ir šiaip to netrūksta.

„Aš dabar galėčiau daug ką pasakyti, bet man atrodo, kad mano liežuviui skirtas namų areštas, todėl tylėsiu“.

Meno pažinimas yra kiekvieno mūsų teisė, tačiau šiandien vis mažiau vaikų, kuriems suteikiama galimybė mėgautis menu ir mokytis iš jo.

NO99 spektaklyje Prometėjo vaizdinys išnyra kaip maištaujančio menininko paveikslas.