Dramatiškiausios spektaklio minutės įvyks būtent tada, kai stos ilgos pauzės ir žiūrovas taps tolygiu partneriu aktoriams, kurie persmelkiančioje tyloje stebės mus, sėdinčius salėje.

Antono Čechovo „Vyšnių sodo“ tragedija glūdi pokyčių baimėje. Yanos Ross spektaklyje tragiškiausia tai, kad žmonės nesikeičia.

Protingos, intelektualios diskusijos tapo labai populiarios ir kokybiškai pagerino žiūrovų sudėtį – į teatrą vėl patraukė mąstantys žmonės.

Sopranas A.Grigorian kovo mėnesį debiutuos Karališkojoje operoje Londone pagrindiniu vaidmeniu L.Janačeko tragedijoje „Jenufa“.

Po Danijoje vykusio simpoziumo apie šokio dramaturgiją mintimis dalijasi jo dalyvės Ingrida Gerbutavičiūtė ir Monika Jašinskaitė.

Du spektakliai Latvijos nacionalinėje operoje - „Hamletas“ ir „(Ne)sek man pasakų“ - sudomino naujais Latvijos choreografijos vardais.

Pjesės apie Benedikto XVI atsistatydinimą autorius - pats A.Hermanis. Popiežių vaidina baleto pasaulio garsenybė Michailas Baryšnikovas.

Parlamentas sprendimų ėmėsi tvirtindamas, kad valstybė negali finansuoti teatrų neturėdama balso teisės jų valdyme.

Šiandien Latvijos teatras aktyviai gręžiasi į publiką, ieško su ja kontakto. Ir randa. Galbūt šiek tiek per daug baiminasi ją nuvilti ar išgąsdinti.

Keturios serijos rodomos vienu ypu, po kiekvienos dalies žiūrovams leidžiant trumpai atsikvėpti ir užkąsti.

E. Silinis garsėja kaip Richardo Wagnerio ir Richardo Strausso operų atlikėjas. Teatro vadovo poste jis pakeitė Zigmarą Liepinį.