Kūryba - ne laboratorija. Galima sėdėti namuose ir sau nagrinėti. Temos, kuriomis kalbi, turi būti girdimos žmonėms.

Vailderiškasis kiekvienos akimirkos išgyvenimas bendrai ir prasmingai su savo artimu tampa ta gyvąja „upe po žeme“, gaivinančia besielio gyvenimo dykrą ir suteikiančia jai prasmę ir vertę.

Argi negalime šiek tiek nerimtai pakalbėti apie laisvę, būti savimi? Galbūt tik taip ir yra įmanoma?

Aktorė nusprendė susitikti su savo žiūrovais kitaip - arčiau, asmeniškiau - jaukioje kamerinėje aplinkoje.

Režisierius Šarūnas Datenis prisipažįsta, kad bandymą teatro kalba perteikti šį kūrinį scenoje jis priėmęs kaip iššūkį ir sutinka, kad tai stipriai įpareigoja – pasak jo, „Mažasis princas“ yra tapęs tarsi vaikų literatūros „Hamletu“.

Viena talentingiausių jaunosios kartos aktorių Agnė Šataitė skaitys Nacionalinės meno premijos laureatės Onės Baliukonės eiles.

Spektaklio pagrindą sudarys videoprojekcijos ir aktorių vaidyba – beveik visiškai atsisakyta dekoracijų. Aktoriai veiks savotiškame projekcijų kokone, kuris žiūrovus sups 180 laipsnių kampu.

Mano kūrybos vakaras - tai priminimas žiūrovams, kad esu gyva, sveika ir dar atsimenu žiūrovų akis, kai nusileidus ir vėl pakilus uždangai išeidavome nusilenkti gerbiamai publikai.

Atviros sceninės diskusijos forma pastatytas vaidinimas atspindi Lietuvos rusakalbių gyventojų, LRDT aktorių samprotavimus apie šalį, kurioje jie gyvena.

Spektaklio tikslas yra sukurti erdvę, kurioje vaikas ir mama, žiūrovai ir aktoriai dalintųsi artumu. Pats dalijimosi principas čia labai svarbus.

Renginyje bus galima pamatyti 10 minučių filmuką su paskutiniu gyvu Petronaičio žodžiu.