Patys mažiausi žiūrovai kartu su tėveliais lyg angelai nutupia ne ant teatro kėdžių, o scenoje greta aktorių, ant mažus debesėlius primenančių baltų pagalvėlių.

Kultūros renginiai dažniausiai pritaikyti vyresniems vaikams, todėl kilo mintis sukurti teatro erdvę, kurioje tilptų pasirodymai patiems mažiausiems.

Šiandien scenoje jis - Antanas Garšva, rytoj - Kiurmanas „Biografijoje: vaidinime“, poryt - karalius ir karalienė „Hamlete“ arba Žygimantas Augustas „Barboroje“.

Kviečiame teatro (ypač tekstų) kūrėjus „užpūsti žvakę“, prie kurios laukiama mūzų ar įkvėpimo, ir su diktofonu ar įjungta i-phone´o kamera leistis fiksuoti to, kuo kvėpuoja šiandiena.

„Galutinai supratau, kad gyvenime svarbiausias ne tu, kad tu iš viso nesvarbus. O svarbiausia - ką padarei ne sau, o kitiems“.

Paprastai aktorius yra pagrindinis spektaklio dėmuo. Čia mes esame paveikslo dalis: garsas, vaizdas, šviesos, specialieji efektai yra lygiaverčiai spektaklio dalyviai.

„Cinke“ atsiskleidžia kitoks Eimunto Nekrošiaus amplua - jis tampa aiškiaregiu, kuris žiūrovui rodydamas praeitį atskleidžia ateities viziją.

Lėlininkams teks porai metų išsikraustyti iš fachverkinio teatro pastato Vežėjų gatvėje, tad Klaipėdos lėlių teatro komanda intensyviai ieško patalpų ir planuoja itin aktyvią kūrybinę veiklą.

Viena šio sezono misijų - suteikti galimybę biografines improvizacijas pamatyti kuo platesnei auditorijai.

Šalies vadovės teigimu, Irena Veisaitė puoselėja amžinąsias vertybes ir žmogiškojo orumo idėjas, kurios padeda suvokti savąją tapatybę.

Jonas Vaitkus paskelbė sieksiantis trečiosios Lietuvos rusų dramos teatro vadovo kadencijos.