Žiūrėdavau į koncertų apšvietimą ir galvodavau: juk pusė Lietuvos šitą mato, reikėtų tas lempas nusukti į tą pusę, o čia ne toks filtras turėtų būti... Taip ir atėjau į scenografiją.
Artisto vidus teatre, viską, ką turi geriausio, jis palieka ten. Dabar daug išsibarstymo, vieni ten, kiti ten, o mes, ar ruduo ar vasara, būdavome kartu.
Prancūzijoje cirko artisto profesija suvokiama kaip bet kuri normali profesija: tai visuomenei dirbantis žmogus, kuris turi gauti pinigus ir kuriam turi būti sudarytos darbo sąlygos.
Man kur kas įdomiau gydyti ne savo širdį, o atrasti būdą prieiti prie žiūrovo širdies. Sukonstruoti tekstą, kuris aktorių rankomis nuleistų lašą užkrėsto žiūrovo kraujo.
Garbus aktorius šventė jubiliejų. Dabar, nepriklausomoje Lietuvoje, o jo kostiumui koks trisdešimt metų. Sakysit paveldas, aš sakau – skurdas. Tai taip ir gyvenam. Iš meilės.
